Jurgita Juškevičienė
Šiaulių rajono Gilaičių kaime gyvenanti Eugenija Vorobjova pateko į nemalonią situaciją. Mirus vyrui, žinomam karikatūristui Leonidui Vorobjovui, našlė kreipėsi į Kužių seniūniją dėl laidojimo pašalpos. Jai atsakyta, kad pašalpa nepriklauso, nes velionis nedeklaravęs gyvenamosios vietos. Pasirodo, Vorobjovų šeimą iš šalies gyventojų sąrašo seniūnija leido išbraukti kaimynei. Kita kaimynė – Kužių seniūnė.
Įstatymas – nukentėjusiųjų pusėje
2004 metais Vorobjovų šeima Gilaičių kaime įsigijo namą, jame deklaravo gyvenamąją vietą ir ramiai gyveno, kol kaimynai 2008 metais nesugalvojo pasitikslinti savo namo adreso. Po patikslinimo kaimynų namas, anksčiau buvęs pažymėtas 26 numeriu, gavo 24 numerį, o Vorobjovų šeimai priskirtas kitas adresas su kitos gatvės pavadinimu. Motyvuota tuo, jog namas – kampinis, o įvažiavimas – iš Stonaičių gatvės.
Po adreso patikslinimo, kaimynai iš naujo deklaravo gyvenamąją vietą ir Gyventojų registre atsirado duomenys, kad vienu adresu deklaruotos dvi šeimos: E. Vorobjovos šeima ir jos kaimynai.
Į „Šiaulių kraštą“ kreipusis moteris negalėjo suprasti, kodėl pakeitus adresus, nebuvo pakeista jų deklaruota gyvenamoji vieta, nors tai numato Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 4 punktas. Jame rašoma, kad Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą ir kurių gyvenamoji patalpa nesikeičia pasikeitus buto (namo) numeriui, gatvės, gyvenamosios vietovės ar teritorijos administracinio vieneto pavadinimui, gyvenamosios vietos iš naujo nedeklaruoja.
Seniūnė gyvena kaimynystėje
Kai sąskaitos už šiukšlių išvežimą dviem šeimoms pradėjo plaukti kaimynams, šie 2012 metais kreipėsi į Kužių seniūniją, prašydami išdeklaruoti jų adresu negyvenančią šeimą.
Vorobjovų kaimynystėje gyvena Kužių seniūnė Jolanta Rudavičienė, kuri situaciją žinojo, bet kaimynams siuntė registruotus laiškus dėl deklaravimosi.
Vorobjovų šeima, jausdamasi teisi, į seniūnijos raštus neatsiliepė. Daugiau kaip po dešimties dienų šeima, kurioje auga ir mažametė E. Vorobjovos anūkė, seniūnijoje buvo išbraukta iš Lietuvos gyventojų registro.
Seniūnija dirba „su dokumentais“
Kužių seniūnė Jolanta Rudavičienė ir jos pavaduotoja Regina Slabienė įrodinėjo biurokratijos tiesą.
Apie 2000 metus Šiaulių rajono savivaldybė Kužių seniūnijai nurodžiusi sutvarkyti Gilaičių kaimo gatvių pavadinimus ir namų numeravimo tvarką. Seniūnija ėmusi raginti gyventojus tikslinti savo gyvenamųjų valdų adresus, t. y. kreiptis į savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių. Vieni gyventojai pakluso raginimui, kiti – ne.
Paklausta, kodėl pasikeitus adresams nebuvo pakeista minimos šeimos deklaruota gyvenamoji vieta, R. Slabienė atsakė: „O iš kur man žinoti, kas to namo savininkas? Aš neturiu teisės lįsti į Nekilnojamojo turto registro duomenis. Todėl kiekvieną kartą prašau žmogaus, kad atsineštų tai patvirtinantį dokumentą.“
Bet namas kur stovėjo, ten ir liko stovėti, nesikeitė ir kadastro numeris.
„Automatiškai niekas nesikeičia, nes Nekilnojamojo turto registras nėra susietas su Gyventojų registru. Gyventojai privalo patys atvykti ir informuoti, kad nori pakeisti savo deklaracijos duomenis“, – toliau tvirtino I. Slabienė.
J. Rudavičienė susigraudino: „Būčiau paskutinė kvailė, jei kaimynystėje gyvenantiems žmonėms neišmokėčiau pašalpos. Aš tikrai norėčiau išmokėti, bet teisės aktai neleidžia, nes velionis buvo nedeklaruotas. Mes dirbame su dokumentais...“
Kitos išeities, kaip iš naujo deklaruoti gyvenamąją vietą, seniūnijos darbuotojos nemato. Tik po to našlė galės rašyti prašymą pusės tūkstančio litų paramai gauti. Laidojimo pašalpa (1040 litų) jau esanti prarasta.
Žmogus neturi nukentėti dėl adresų keitimo
Rima Jaraminienė, Šiaulių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė sako, kad anksčiau adresai būdavo suteikiami ir Registrų centre, ir seniūnijose, ir savivaldybėse. Nebuvo vieningos sistemos, todėl būdavo daug painiavos, pasitaikydavo ir sudubliuotų numerių, ir namų numeravimo tvarkos pažeidimų, ir kitų problemų.
Tačiau specialistė įsitikinusi, kad išbraukiant gyventoją iš Lietuvos gyventojų registro, reikia jo gyvenamąją vietą deklaruoti kitur. „Kieno iniciatyva turėtų būti atliekamas perdeklaravimas, aš nežinau, bet manau, kad tai turėtų kontroliuoti seniūnija. Žmogus neturi nukentėti dėl adreso pasikeitimo. Pirmą kartą susiduriu su tokiu atveju“, – sakė R. Jaraminienė.
Biurokratų įkaite tapusi E. Vorobjova savo problemą išdėstė ir Teisingumo ministerijoje. Jos specialistai moteriai patarė kreiptis į teismą. Moteris taip ir planuoja pasielgti.
TEISININKO KOMENTARAS
Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms
Advokatas Dainius Žiedas
– Kaip teisingai paminėta, remiantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi nesikeičiant gyvenamajai patalpai, pasikeitus buto (namo) numeriui, gatvės, gyvenamosios vietovės ar teritorijos administracinio vieneto pavadinimui, gyvenamoji vieta iš naujo nedeklaruojama. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas įtvirtina abipusį valstybės informacinių sistemų ar registrų (šiuo atveju – Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro) veikimą – duomenų perdavimą ir jų naudojimą.
Vyriausybės nutarime dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos adresų registro įsteigimo teigiama, kad savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai Registro tvarkytojui teikia savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimą dėl pavadinimo gatvei suteikimo ar keitimo ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo – kai suteikiami, keičiami ar naikinami gatvių pavadinimai ar keičiamos gatvių geografinės charakteristikos; savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimą dėl numerių adresų objektams suteikimo ar keitimo ir dokumentus, nurodytus numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo – kai suteikiami numeriai adresų objektams.
Teise negali būti pateisinama seniūnės pozicija taikyti įstatymą taip, kad būtų gaunamas absurdiškas rezultatas, kai šeimai neskiriama jai priklausanti išmoka.
Konstitucinis principas, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms bei įstatymuose įtvirtintas teisingumo ir protingumo principas įpareigoja seniūnijos darbuotojus savo iniciatyva imtis priemonių, kad būtų išspręstas iškilęs nesusipratimas – susisiekti su registrų tvarkytojais, pateikti informaciją ir inicijuoti jos pakeitimą į aktualią ir teisingą, kad būtų galima teisingai taikyti įstatymą ir paskirti numatytą pašalpą.
