Ir ne tik dėl to, kad nepatyrėte bejėgiškumo jausmo, kuris apima stebint, kaip vanduo niokoja jūsų per daugelį metų išpuoselėtą būstą ir jame sukauptą turtą. Jūs laimingas dar ir dėl to, kad nereikės rūpintis neplanuotu remontu, o prieš tai – derėtis su kaimynais, kuriems, kaip rodo balsas.lt skaitytojų laiškai, neretai visai nerūpi, kad po remonto, atlikto už jų pasiūlytą sumą, jūsų būstas atrodys tarsi iš skirtingų „lego“ kaladėlių sulipintas.
Jolanta B: už suniokotą turtą kaimynai pasiūlė išmaldą
„Ateina pas mane apačioje gyvenantys kaimynai ir sako, kad kažkas negerai, nes pas juos viename kambaryje nuo lubų vanduo varva. Pasižiūriu savo bute – tame kambaryje ir pas mane varva – ir ant grindų jau nemaža balutė“, – rašo viename senųjų prestižinių sostinės mikrorajonų gyvenanti vyresnio amžiaus moteris Jolanta B.
Pasak moters, nors buvo jau vėlyvas vakaras, nukentėję kaimynai iškvietė laikinai kitur gyvenančius viršutinio buto, kuriame vyksta remontas, šeimininkus, kaip mokėjo, patys surašė aktą apie tai, kas nutiko dėl remontuojamame bute trūkusio radiatoriaus.
„Atvažiavo ir avarinė tarnyba, užsuko sklendes, bet vanduo, kurio nemažai buvo susikaupę viršutiniame bute, vis tiek tekėjo. Ir pro elektros šakučių angas, ir pro šviestuvų įvado angas – ir pas mane, ir į apatinį butą. Apstačiau visas grindis puodais, ir prabėgiojau su jais visą naktį. Net šviesą bijojau įsijungti, kad daugiau bėdų nebūtų“, – savo išgyvenimus prisimena moteris.
Pensininkė prisipažino, kad savo buto nėra apdraudusi – pinigėlių pagailėjo. Tačiau iš pradžių nė neįtarė, kad dėl to patirs didelių nepatogumų, nes tą pačią naktį remontuojamo buto šeimininkai pažadėjo atlyginti visus nuostolius.
„Bet kai po kelių dienų susisiekiau su viršutinio buto šeimininkais, jie pasiūlė palaukti ir pridūrė: „Ateisim kada nors“..Paskui pažadėjo ateiti šeštadienį, bet pralaukiau su telefonu rankose visą dieną, o jie net nepaskambino. Sekmadienį aš išvažiavau į sodą, o jie vidury dienos skambina: „Ar jūsų nėra, ar jūs neįsileidžiate?“ Sakau, aš juk negaliu ištisomis dienomis namie būti, jūs vakar žadėjote ateiti. Tada jie pasakė, kad negali laukti, kažkur išvažiuoja. Tada aš ėmiau suprasti, kad gražiuoju nepavyks susitarti. Ir nors keli šimtai litų man dideli pinigai, nusprendžiau kreiptis į nepriklausomą ekspertą“, – pasakoja moteris.
Pasak Jolantos B., ekspertas apskaičiavo, kad jos patirtas nuostolis siekia kone 4 tūkst. litų. „Tai beveik penkis kartus daugiau negu siūlė apie ekspertų vizitą sužinoję ir tada jau tartis atbėgę kaltininkai. Bet aš su jų pasiūlymu nesutikau – norėjau, kad būtų apskaičiuota, kokia žala padaryta ir kiek kainuos viską suremontuoti“, – tęsia ji.
„Iš pradžių jie bandė daryti spaudimą, kad sutikčiau paimti juokingai mažą sumą, klausinėjo, kiek glaistas kainuoja, aiškino, kad mano bute seniai remonto nebuvę, ir pakaks tik šen bei ten padažyti ar patinkuoti... Bet kodėl aš turėčiau gyventi bute, kurio pusė lubų nudažyta vienaip, o pusė kitaip, viena siena išklijuota vienokiais apmušalais, o trys – kitokiais? Aš gal ir ne tokia turtinga, bet nesu prastesnė už juos tik dėl to, kad jie atsikraustė virš manęs gyventi. Galų gale susitarėme – nors nusileidau ir sutikau paimti mažiau, negu ekspertas apskaičiavo, bet minimaliam remontui užteks“, – pasakoja Jolanta B.
Paklausta, kodėl nusileido ir nesikreipė į teismą, moteris atsakė paprasčiausiai pagailėjusi sveikatos bei pridūrė įsitikinusi, kad be nepriklausomų ekspertų pagalbos kažin ar būtų ką pešusi. „Apskaičiuota žala dešimt kartų didesnė, negu kaimynai siūlė sumokėti pirmąją naktį. Be to, morališkai geriau jaučiausi dėl to, kad į juos kreipiausi – nesijaučiau antrarūšiu žmogumi, prašančiu išmaldos iš pasiturinčio nelaimės kaltininko“, – teigė ponia Jolanta.
Nepriklausomi ekspertai: neapsidraudęs – nereiškia nenukentėjęs
Nukentėjusysis, kuris nebuvo apdraudęs savo turto, taip pat turi galimybę už patirtą žalą gauti deramą atlyginimą, teigia nepriklausomi ekspertai. Tiesa, gyventojai, kaip ir laiško autorė, į juos dažniausiai kreipiasi jau po to, kai patiems susitarti su kaimynais nepavyksta.
„Ne kartą pastebėjau, kad kaimynai nesusikalba. Pavyzdžiui, ateina užpilto buto savininkas tartis, o kaltininkas ginasi, kad tai ne jo kaltė, arba pažada atlyginti, tačiau nesilaiko žodžio – iš viso dingsta arba tempia laiką. Gal tikisi, kad nukentėjusysis už savo pinigus padarys remontą, o gal galvoja, kad ilgai laukęs sutiks paimti kelis šimtus litų vietoj kelių tūkstančių ir bus patenkintas“, – svarsto nekilnojamojo turto žalų ekspertas Tauras Mičiuda.
Pasak „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ atstovo, suvokę, kad susikalbėti su kaltininku gražiuoju nepavyks ar pasijutę vedžiojami už nosies, nukentėjusieji ir kreipiasi į ekspertus. Pastarieji įvertina patirtą žalą ir pateikia skaičiavimus, kiek kainuotų remontas.
„Septyniais atvejais iš 10-ies po to, kai kaltininkas gauna nukentėjusio kaimyno pretenziją raštu, prie kurios pridedama eksperto išvada ir žalos įvertinimo sąmata, jis sutinka tartis. Tiesa, kai kada kaimynai susitaria, kad pakaks ir mažesnės sumos, kaip buvo ir ponios Jolantos atveju, tačiau nelaimės kaltininkas supranta, kad išsisukti jau nepavyks“, – aiškina ekspertas, raginantis gyventoju pirmiausia bandyti tartis taikiai, nes taip pigiau abiems pusėms.
„Svarbu, kad tinkamai užfiksuotumėte įvykį, o į ekspertus galėsite kreiptis ir vėliau. Bet jei kaimynų, kurie dėl jūsų kaltės patyrė žalą, reikalavimai pagrįsti, patarčiau stengtis kuo greičiau jiems atlyginti. Tai pats pigiausias būdas“, – aiškina T. Mičiuda ir priduria, kad jei susitarti vis dėlto nepavyktų, nukentėjusysis, remdamasis nepriklausomų ekspertų išvadomis gali kreiptis į teismą ir prašyti, kad pastarasis įpareigotų kaltininką sumokėti už patirtą žalą.
Būna ir atvirkščiai – į nepriklausomus ekspertus kreipiasi tie, dėl kurių kaltės įvyko draudžiamasis įvykis. „Jie kreipiasi tada, kai mano, kad nukentėję kaimynai reikalauja nepagrįstai didelio atlyginimo. Pavyzdžiui, reikalauja suremontuoti ne tik užlietą kambarį, bet ir visą butą“, – pasakoja V. Merkevičiaus firmos „Tyrimai ir projektai“ ekspertas Juozas Merkevičius. Jo teigimu, ekspertai visuomet labai atidžiai tiria, kas sukėlė avariją, nes kai kada kaltininkai siekia išsisukti ir suversti kaltę kitiems.
„Kartą mums paskambino gyventojas, kad užliejo jo butą, esantį 3 aukšte. Kaltininkas, anot jo, gyvena 4 aukšte. Tačiau kai atvyko mūsų ekspertai, jis rodė ant buto lubų esančias žymes ir tikino, kad užlieta buvo iš dar aukščiau esančio buto. Vis dėlto specialistai nustatė, kad tai senesnio užliejimo žymės, o 3-ojo aukšto butas buvo užlietas dėl to, jog bute 4-ajame aukšte, vonioje trūko skalbyklės žarnelė“, – prisimena J. Merkevičius.
Nenori nemalonumų – kviesk ekspertus iš anksto
Nepriklausomi ekspertai sulaukia užsakymų ne tik iš piliečių, bet ir iš įmonių. Ir net iš draudimo kompanijų. Pasak J. Merkevičiaus, įmonės kreipiasi tada, kai nori pristatyti papildomą pastato aukštą. Tada ekspertų prašoma įvertinti, ar reikia stiprinti pastato konstrukcijas. Jo teigimu, panašiai elgiasi ir dalis gyventojų, kurie nusprendžia senesnės statybos gyvenamojo namo bute pertvarkyti erdves, pavyzdžiui, išgriauti kai kurias sienas. Architektas ir konstruktorius parengia projektą ir kreipiasi prašydami atlikti ekspertizę – įvertinti, ar reikia stiprinti laikančias konstrukcijas.
„Kita vertus, ne paslaptis, kad kai kada žmonės pertvarko butus be jokio projekto. Dėl nelegalios statybos, tarkime, dėl trūkusios sienos, nukentėję kaimynai kreipiasi į Statybos inspekciją. Už savavališką statybą kaltininkams skiriama bauda, o jos dydį įvertindami savavališkai atliktų darbų apimtį nustato ekspertai“, – aiškina J. Merkevičius. Jis priduria, kad dėl savavališkos statybos patyręs žalą gyventojas taip pat gali kreiptis į nepriklausomus ekspertus prašydamas nustatyti atlyginimo už ją dydį.
Anot eksperto, gyventojai vis dažniau prašo įvertinti butų būklę dar prieš remonto darbų pradžią. „Pavyzdžiui, sužino, kad kaimynai žada įrengti palėpę, ir nori užfiksuoti būsto būklę prieš pradedant darbus. Jei kas nors įvyks, jie turės įrodymą, kad, tarkime, to plyšio sienoje nebuvo. Bet būna ir kitaip: naudodamiesi tuo, kad kaimynai atlieka remontą, gyventojai siekia gauti naudos ir bando išprašyti atlyginti žalą už senus sienų įtrūkimus. Kad vėliau netektų mokėti už tai, dėl ko jie nekalti, darbus planuojantys gyventojai taip pat kartais prašo įvertinti būsto būklę. Ir jeigu kas nors nutinka, kompensacija mokama tik už remonto metu patirtą žalą“, – aiškina J. Merkevičius.
Jis pasakoja, kad teko atlikti ekspertizę ir teismo sprendimu. Viršutinis butas užliejo esantį apačioje, bet jo šeimininkai nepripažino kaltės ir teigė, kad tai galėjo įvykti dėl pažeistų bendrų konstrukcijų, tarkime, dėl prakiurusio stogo. Tai reikštų, kad žala patirta dėl visų namo bendraturčių kaltės – visi gyventojai būtų atsakingi, kad laiku nepasirūpino stogu ir neinicijavo jo remonto. Bet analizuodami įvairius dokumentus, pateiktas nuotraukas, ekspertai nustatė, kad kaltininkai vis dėlto buvo to buto gyventojai.
„Dar vienas atvejis. Į teismą buvo paduota įmonė, prižiūrinti pastatą, kuriame dėl trumpojo jungimo kilo gaisras. Buvo konstatuota, kad pastatą administruojanti įmonė netinkamai jį prižiūrėjo. Nukentėjusiems gyventojams draudimo bendrovė sumokėjo išmokas ir regreso tvarka kreipėsi į pastatą prižiūrinčią įmonę siekdama atsiimti pinigus iš kaltininko“, – pasakoja J. Merkevičius.
Kada kviesti ekspertus?
Paklaustas, kokiais atvejais patartų gyventojams kreiptis į nepriklausomus ekspertus ir kaip pasiruošti susitikimui su jais, J. Merkevičius aiškina: „Tam, kad prireikus turėtumėte pagrindą tęsti ginčus teisme, reikia tinkamai viską užfiksuoti ir įvardinti, dėl kieno kaltės jūsų butui padaryta žala. Turi būti surašytas aktas, kuriame nurodoma, kur konkrečiai įvyko avarija, kas ir dėl kieno kaltės tai įvyko. Jei su kaltininkais nepavyksta susitarti taikiai, galima kreiptis į nepriklausomus ekspertus, kurie nustatys žalos dydį. O jei ir po to kaltininkai spyriojasi, belieka kreiptis į teismą. Jame taip pat prireiks ekspertų išvadų, kokio dydžio žala patirta“.
Tačiau ekspertai primena, kad jų paslaugos taip pat kainuoja, todėl jei patirta žala nėra labai didelė, kažin, ar nukentėjusiam gyventojui tai apsimokės. Kita vertus, kreipdamasis į teismą nukentėjęs gyventojas gali prašyti, kad būtų kompensuotos ir išlaidos ekspertams.
Moralinės žalos nekompensuoja
Savo laiške portalui balsas.lt Jolanta B. užsiminė patyrusi ir didelį stresą, nes „kiekvienas daiktas uždirbtas, pirktas, reikalingas“. O kur dar nemiegota naktis ir nerimas dėl pinigų remontui. Tačiau šių dalykų nevertina nei draudimo kompanija, nei nepriklausomi ekspertai.
„Žmonės dažnai akcentuoja emocinius išgyvenimus, prastą savijautą. Tačiau draudimo kompanija nemoka už tai, kad patyrėte stresą, gėrėte vaistus, – sako T. Mičiuda. – Draudikas palinksės galva, bet vertins tik darbus, kuriuos reikia atlikti remontuojant sugadintą turtą“.
Taip pat skaitykite:
Skaitytojo naujiena: draudimo bendrovei nerūpi, kad pinigų pakaks tik pusei remonto (I d.)
