Seimas vakar svarstė ateinančių metų biudžetą. Dalis parlamentarų susapnavo, kad milijardai litų atsiras iš ekonomikos augimo, karo su kontrabanda, todėl siūlyta daugiau pinigų skirti teisėjų ir prokurorų priedams prie algų, valstybinių institucijų pastatų renovacijai ir kitiems su krize nesusijusiems dalykams. Vien pavieniai parlamentarai pateikė siūlymų už 1 mlrd. litų. Daugiausia – savų apygardų objektams.
Seimas vakar po pirmojo svarstymo nusprendė kitų metų valstybės biudžeto projektą grąžinti tobulinti Vyriausybei. Remiantis Seimo statutu, už tai balsuojama nebuvo. Projektas grąžintas pirmiausia dėl to, kad pagrindinis – Biudžeto ir finansų – komitetas jame įžvelgė taisytinų dalykų.
Komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko teigimu, biudžeto pajamos yra pernelyg pesimistinės. Anot jo, visų pirma 300 mln. litų reikia didinti pajamas iš valstybės įmonių sumokamų mokesčių – pelno bei dividendų. Papildomu pajamų šaltiniu esą galėtų tapti ir dalies valstybės turto privatizavimas. Pasak K.Glavecko, ir iš šešėlinės ekonomikos galima kuo lengviausiai gauti papildomą milijardą.
„Daug kas sakė, kad tas milijardas, kurį mes galvojame ištraukti iš šešėlinės ekonomikos, yra sunkiai pasiekiamas. Galiu pasakyti, kad per pastaruosius kelerius metus dėl šešėlio praradome 7 milijardus litų. Vieną milijardą ištraukti nėra didelės problemos", – svaigo K.Glaveckas.
Per maži priedai
Biudžeto ir finansų komitetas siūlo 4,2 mln. litų daugiau, nei numatė Vyriausybė, skirti pasieniečiams, 26 mln. litų didinti pasirengimo Europos vyrų krepšinio čempionatui finansavimą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jo vadovo Stasio Šedbaro teigimu, norėtų, kad teisėjų priedams prie algų papildomai būtų skirta 1,3 mln. litų, prokurorų priedams – 700 tūkst. daugiau, nei siūlo Vyriausybė.
Iš viso Seimo komitetai, komisijos ir pavieniai parlamentarai pateikė 183 papildomus siūlymus už 1,012 mlrd. litų. Kaip visada labiausiai „sužibėjo" vienmandatininkai, biudžeto svarstymą panaudoję politiniams balams rinkti.
Turtingesni idėjų
Šie metai išskirtiniai tik galbūt tuo, kad seimūnai buvo kiek išradingesni, siūlydami papildomus savų projektų finansavimo šaltinius. Anksčiau populiariausias siūlymas būdavo didinti valstybės skolą. Šiemet tokių variantų irgi netrūko, tačiau būta ir kitokių.
Štai sostinės Justiniškių apygardoje išrinktas Paulius Saudargas siūlo savo apygardos mokyklai pinigų skirti sumažinus naujosios Valstybės saugumo departamento būstinės statybos finansavimą, Šilutės–Šilalės apygardoje išrinktas Remigijus Žemaitaitis norėtų, kad būtų įrengtas jo valdose esančios Rusnės specialiosios mokyklos relaksacijos kabinetas. Pajamų šaltinis – Sveikatos apsaugos ministerijos išlaidų projektams viešinti sumažintas finansavimas. Uteniškė Milda Petrauskienė norėtų, kad daugiau dėmesio būtų skiriama jos krašto įstaigoms. Šaltinis – valstybės skolos didinimas bei krašto apsaugos sistemos darbuotojų mokymo programos apkarpymas.
Reikia žemėlapio
Aurelija Stancikienė svajoja, kad būtų skirti pinigai Lietuvos žemės paskirties žemėlapiui sudaryti, sumažinant finansavimą Kaimo plėtros fondui. Suvalkijoje išrinktas Mantas Varaška neabejoja, kad svarbiausia – skirti pinigų Kalvarijos, Kazlų Rūdos objektams. Šaltiniu jis nurodo būsimą 1 mlrd. litų surinkimą iš šešėlinės ekonomikos. Ir turi tam teisę, mat Vyriausybė prisižadėjo tą milijardą atrasti.
Kaunietis Rytas Kupčinskas šventai tiki Vyriausybės pažadu priversti geriau dirbti valstybės įmones, tad iš gautų pajamų norėtų savos apygardos mokyklos rekonstrukcijos. Klaipėdietis Evaldas Jurkevičius prisiminė, kad didesnio finansavimo reikėtų Klaipėdos muzikiniam teatrui ir uostamiesčio futbolo mokyklai. Banalu, tačiau tai siūlo valstybės skolos didinimo sąskaita. Kaip ir rokiškėnas Algis Kazulėnas, nepamiršęs savo rajono mokyklų.
Egzistuoja tik Šiauliai
Šiaulietis Andrius Šedžius norėtų kone visas Šiaulių mokyklas, ligonines, sporto ir kultūros centrus suremontuoti. Dažniausias siūlymas – mažinant Vyriausybės rezervo lėšas. Kitas šaltinis – 10–ies premjero patarėjų pareigybių atsisakymas. Taip taupyti siūlo Jurgis Razma. Aišku, sutaupyti pinigai, jo nuomone, labiausiai tiktų jo apygardai. Konkrečiau – Plungės mokykloms. Dar vienas šaltinis – asignavimų ministerijoms mažinimas. Vienas jo autorių – sostinės senamiestyje rinktas Mantas Adomėnas. Sutaupyti pinigai, pagal jo planus, būtų skirti senamiesčio mokykloms. Tačiau populiariausias šaltinis – neskirti 16 mln. litų Valdovų rūmų statyboms pratęsti. Anot K.Glavecko, tokių siūlymų buvo tiek, jog sudėjus juos visus reikėtų rūmus užkasti ir duobę užlyginti.
Seimo rekordininku tikriausiai taps tas pats A. Šedžius. Jo projekte – 212,511 mln. litų suma, siūloma Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriaus renovacijai. Jei parlamentaras neįvėlė klaidos, tai įvairios rezidencijos prieš tokius užmojus – tik apšiurusios pavėsinės.
Prisiminė darželius
Būta ir gana racionalių idėjų. Štai Birutė Vėsaitė mano, kad, mažėjant moksleivių skaičiui, ne visi moksleivių krepšeliui skiriami pinigai bus panaudoti. Todėl dalį jų reikėtų skirti ikimokyklinių ugdymo įstaigų plėtrai, nes vien Vilniuje ir Kaune trūksta maždaug 20 tūkst. vietų darželinukams. Valentinas Stundys norėtų, kad provincijos gyventojai neliktų be spaudos, todėl siūlo 4 mln. litų skirti 40 proc. augančioms prenumeratos pristatymo išlaidoms kompensuoti.
Julius Veselka nesuvokia, kodėl, kai valdantieji visiems liepia veržtis diržus, tai negalioja gaunantiems pelną. Priešingai – jiems pelno mokestis sumažintas iki 15 proc. Todėl jis siūlo atkurti 20 proc. tarifą, o sutaupytus 150 mln. litų skirti sumažintoms pensijoms kompensuoti. Tam pačiam tikslui būtų skirti ir pinigai, gauti sumažinus įmokas į pensijų kaupimo fondus nuo 351,6 mln. litų iki vieno lito. Kas liktų nuo pensijų – atitektų Ukmergės mokykloms. Aišku, Ukmergėje J.Veselka ir išrinktas.
Negailėjo kritikos
„Biudžetą sukuria žmonės. Pažiūrėkime, kaip kinta mokesčių mokėtojų skaičius Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis, apdraustųjų skaičius per pastaruosius tris mėnesius sumažėjo daugiau nei 31 tūkst., juridinių asmenų skaičius irgi sumažėjo 11 tūkst. Tai kas kaupia biudžeto pajamas?" – už nepamatuotą optimizmą vakar valdančiuosius barė opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius.
„Manau, kad tai yra biudžetas, kuriame apstu perteklinio išlaidavimo, ir jis įdėtas į tas eilutes, kur jo nereikia. Pradėkime nuo žymiųjų Valdovų rūmų – 16 mln. litų, ilgalaikio turto įsigijimas – 8 mln. litų ir išlaidavimo simbolis – premjero rezidencija – 600 tūkst. litų", – biudžetą kritikavo parlamentaras Valentinas Mazuronis.
Veidais į purvą
Tačiau kritikams vaizdingai atsikirto konservatorius Vitas Matuzas, kuris neabejoja milijardo ištraukimu iš kontrabandos.
„Mes visus kontrabandininkus guldysime veidais į purvą, o jų stogus teisėsaugininkai nukrapštys", – aiškino jis.
Pakartotinis biudžeto svarstymas Seime planuojamas gruodžio 7–ąją.
Būsimo biudžeto spragos matomos iš anksto
Vytautas ČEPAS – psichologas, eksparlamentaras:
Valstybės biudžeto svarstymas visada būna didžiausias metų cirkas Seime. Šįkart keista, kad Vyriausybė ruošiasi iš šešėlio ištraukti milijardą litų. Bet jei tokie norai yra, tai planą reikėjo parengti prieš metus, o ne kitą kovą. Per likusius 8 mėnesius nieko nespės padaryti.
Be to, ne planai kovoja su kontrabanda. Tad tas milijardas – susapnuotas. Paskui bus karštligiškai ieškoma, kuo biudžeto spragas kamšyti. Prigalvos dantų protezų, barzdų mokesčių, bus priekaištaujama žmonėms: patys geriate kontrabandinį spiritą, rūkote kontrabandines cigaretes, tad Vyriausybė niekuo dėta. Ir šiaip: kodėl tik dabar apie galimybę traukti tokius pinigus iš šešėlio prabilta? Gal pernai nereikėjo tų pinigų ir gera valia leidome kontrabandininkams užsidirbti?
Apie Seimo narių papildomus siūlymus už milijardą litų – tai ankstesniais metais dar didesni skaičiai būdavo. Vien mano geras draugas Gintaras Šileikis (Seimo narys 1996–2008 metais, – red. past.) niekada be milijardo litų savo Panevėžiui neapsieidavo.
Ir visada siūlymai tempiami į savas apygardas. Ne paslaptis, kad tai – dėl noro įsiteikti rinkėjams. Šiaip visus metus parlamentarai mindo rinkėjus, šluostosi į juos kojas. O per biudžeto svarstymą prisimena, ir prasideda žaidimas. Arba Andrius Šedžius siūlo suremontuoti vos ne visas Šiaulių įstaigas, lyg visa Lietuva neegzistuotų. O paskui rėks: aš gi siūliau, bet manęs neklausė. Šizofreniškas, egocentriškas, egoistiškas elgesys.
Dėl šaltinių, iš kur papildomai reikės imti lėšų, pastaraisiais metais populiariausias – Valdovų rūmai. Jie tapo ideologine chimera. Visi siūlo nuo jų nurėžti, nes jei pasisakai prieš Valdovų rūmus, vadinasi, esi geras. Tokia ir visuomenės samprata.
