Toks didelis skaičius nieko gero nežada, juolab, kad ši bėda, tai ne tik praėjusių metų aktualija. Visame pasaulyje dideliais kiekiais bitės nyksta kasmet ir pagrindinė to priežastis – naudojamos cheminės priemonės, teršalai. Dar vienas ne ką mažiau žalingas dalykas bitėms – klimato kaitos nulemti permainingi orai, kai šilumą staiga keičia šaltis. Virdžinijos universiteto mokslininkas Hank Shugart pabrėžia, kad orų pokyčiai bitėms itin kenksmingi, mat kai lauke temperatūra pakankamai aukšta, joms avilyje išlaikyti 93 laipsnių temperatūrą nėra sunku – pradedami dėti kiaušinėliai, iš kurių per tris savaites randasi naujų bičių. Kas atsitinka tuomet, jei naktį temperatūra staigiai krenta žemyn? „Kiaušinėliai, esantys kampuose, kurių bitės nepajėgia išlaikyti šiltai, žūva. Pavojuje dėl klimato kaitos yra ir migruojantys augalų apdulkintojai, pavyzdžiui, kolibriai. Nėra garantijos, kad pavyks išlaikyti ekosistemos produktyvumą“, – mokslo darbuose nerimauja gamtos tyrinėtojai. Šią grėsmę gerokai padidina ir gausus cheminių medžiagų naudojimas ūkiuose.
Kėdainių rajono bitininkas Jonas Balžekas sako, kad nors chemikalų naudojamas yra ribojamas, tačiau jų žala bitėms – akivaizdi. „Gaila, bet leidžiamos naudoti chemikalų normos vis didinamos, o tai stipriai veikia bites, nes jos labai jautrios. Neseniai pažįstamas žmogus skundėsi, kad laikė apie 40 bičių šeimų ir dabar mato vaizdą, kaip atskridę prie avilio, bitės tiesiog krenta ant žemės ir miršta. Vadinasi, jos nukentėjo nuo cheminių medžiagų, kuriomis purškiami laukai. Bitės galėtų tas chemikalų dalis parnešti į korius, į medų, tačiau chemikalų kiekiai tokie dideli, kad jos iš karto reaguoja ir neišgyvena“, – sako J. Balžekas. Bitininkas mano, kad bitės netgi atlieka kilnią misiją, apsaugo žmones nuo teršalų, kuriuos gautume per medų. Teršalų žala bitėms tokia didelė, kad jos sparčiai nyksta. Tai įrodo ne tik JAV duomenys apie bičių nykimą, bet ir savi, lietuviški pavyzdžiai. Dažnai kyla ūkininkų ir bitininkų konfliktų, nes ūkininkai nesusimąsto apie tai, kokią žalą laukų purškimas chemikalais daro ne tik bitėms, bet ir visai ekosistemai. Nors įstatymai nurodo, kad planuojant purkšti laukus cheminėmis medžiagomis, bitininkams turi būti pranešama ne vėliau, kaip likus dviems dienoms iki suplanuoto purškimo, tačiau, rodos, daugeliui ūkininkų tai nesvarbu.
„Nors ir egzistuoja tvarka, pagal kurią bitininkai turi būti informuoti apie laukų apdorojimą chemikalais, tačiau ši sistema dar veikai prastai. Dažnai ūkininkai nepraneša apie planuojamus darbus, arba praneša likus valandai iki darbų pradžios. O ką daryti tokiu atveju? Juk bičių tai neuždarysi avilyje“, – svarsto bitininkas. Reikia tikėtis, kad laikui bėgant ūkininkai pripras prie naujovių ir pradės jas naudoti aktyviau. Jonas Balžekas sako, kad jam sunku suprasti, kodėl kartais ūkininkai elgiasi taip neatsakingai. Juk bičių „darbas“ ūkininkų laukuose sudaro net 30 % viso derliaus, taigi, pastarieji taip kenkia ir patys sau.
Laukams prižiūrėti ūkininkų naudojamos medžiagos nėra vienintelė problema, su kuria susiduria bitės. Užterštas oras, kuris jau tampa ne tik didmiesčių, bet ir kaimų gyventojų problema, sudaro sunkumų ir bitėms. Pasirodo, oro užterštumas gali apsunkinti bitėms surasti gėlių žiedų, nes teršalai slopina jų kvapus. Kitas svarbus aspektas tas, jog teršalų visgi patenka ir į medų. Jonas Balžekas skuba nuraminti, kad lietuviškas medus yra dar pakankamai švarus: „Aš pats medų jau tris metus iš eilės vežu chemiškai tirti į Šveicariją. Rezultatai džiugina – mūsų meduje tyrėjai rado žymiai mažiau pesticidų ir kitų cheminių medžiagų, kurių bitės gali parsinešti iš laukų, nei, pavyzdžiui, šveicarų meduje“.
Bitininkas tiki, kad ateitis nebus tokia prasta, kokią dažniausiai linkę įvardyti mokslininkai: „Manau, kad žmonės įgaus daugiau sąmoningumo, įsikurs daugiau mažų ekologinių ūkių ir patys ūkininkai pradės labiau vertinti bites ir bitininkų rūpestį. Reikia, kad žmonės mąstytų truputį plačiau, tuomet ir bitės, ir žmonės, ir gamta kentės daug mažiau“.
