Autokratinis Baltarusijos lyderis paskutinį kartą viešumoje buvo matytas gegužės 9 d., per Pergalės dienos minėjimą Maskvoje.
Tiesa Baltarusijos opozicijos atstovas, kaip ir baltarusiškoji opozicinė žiniasklaida skelbia, kad A. Lukašenka galimai serga infekciniu-alerginiu miokarditu. Apie tai Pavelas Latuška pareiškė savo „Youtube“ kanale, cituodamas Nacionalinę antikrizinę valdybą.
Sklando daug gandų, oponentai ruošiasi kovai
Tas pats P. Latuška savo „Twitter“ paskyroje paskelbė, kad A. Lukašenkos mirties atveju prasidėtų tikros žiurkių lenktynės dėl posto, o labiausiai jomis būtų suinteresuota Maskva.
Pasak jo, jei kažkas nutiks A. Lukašenkai, Baltarusijos Saugumo taryboje kils kova tarp parlamento galvos Natalijos Kochanovos ir Saugumo tarybos sekretoriaus generolo Aleksandro Volfovičiaus, manoma, kad už jo stovi Kremlius.
Jau kiek anksčiau analitikai svarstė, kad Baltarusijos lyderio mirties atveju didžiausią vaidmenį vaidintų Maskva, o ne Baltarusijos opozicija ar piliečiai, kurie taip gausiai į gatves ėjo 2020 metais.
Taip nutiktų todėl, kad valdžiai priešinęsi baltarusiai suimti, įbauginti arba pabėgę, o užsienyje esanti opozicija nėra pajėgi vienyti, nes pati yra susiskaldžiusi ir susipykusi. Svorį tokioje situacijoje turėtų nebent „Kalinausko būrys“, kovojantis Ukrainoje, mat situacija gali reikalauti karinio sprendimo. Tiesa, reaguoti reiktų itin greitai ir jau dabar turėti planą, ką daryti, jei mirtų diktatorius.
Svarbu prisiminti, kad A. Lukašenka visada ištikimai dalyvaudavo visuose svarbiuose valstybiniuose minėjimuose, todėl vietoje jo kalbantys kiti žmonės rodo, kad Baltarusijos lyderį sveikata tikrai pavedė. Tiesa, oficialiai baltarusių valdžia nenurodo jokios priežasties, kodėl A. Lukašenka praleido svarbius valstybinius minėjimus. A. Lukašenkos biuras taip pat nekomentuoja.
Patvirtindamas informaciją apie A. Lukašenkos ligą, vyresnysis Rusijos parlamento vadovas sakė, kad jis serga, bet ne Covidu. Vyresnysis Dūmos žemųjų parlamento rūmų narys Konstantinas Zatulinas Rusijos internetiniam leidiniui „Podyom“ sakė, esą „[Lukašenka] tiesiog susirgo... ir tikriausiai jam reikia poilsio“.
Opozicinis Baltarusijos kanalas „Euroradijas“ pranešė, kad A. Lukašenka šeštadienio vakarą buvo nuvežtas į prezidento medicinos centrą Minske. Tačiau informacija dar nepatvirtinta. Pirmadienį paklaustas apie pranešimus, Kremlius nei patvirtino, nei paneigė, kad A. Lukašenka nesveikuoja, tik pareiškė, jog oficialių jo biuro pranešimų šiuo klausimu nebuvo.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas aiškino, kad geriausia šiuo klausimu vadovautis oficialiais Baltarusijos valdžios pareiškimais. A. Lukašenka, kuris yra artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, gegužės 9 d. nuvyko į Maskvą į Pergalės dienos paradą, bet ten jis atrodė akivaizdžiai pavargęs ir su tvarsčiu ant rankos.
Po parado jis greitai išvyko ir praleido pietus su V. Putinu, o po grįžimo namo dar padėjo gėlių sostinėje Minske, bet kalbos mitinge jau nesakė, tik stovėjo ant scenos.
A. Lukašenka dažnai vadinamas paskutiniu Europos diktatoriumi ir Baltarusiją valdo nuo 1994 m. Yra žinoma, kad lyderis susidoroja su kitaip manančiais, naudodamas jėgą protestams malšinti, o teismai uždarė disidentų žiniasklaidos priemones ir skyrė oponentams ilgas kalėjimo bausmes. Aktyvistai, protestavę prieš jo valdžią buvo priversti masiškai bėgti iš šalies.
A. Lukašenka, prireikus skubios ir kvalifikuotos arba specialios pagalbos, negalėtų jos išekoti Vakaruose, ten jam paskelbtos sankcijos.
2020 m. kelios šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Europos Sąjungą, skyrė sankcijas lyderiui dėl kaltinimų balsų klastojimo prezidento rinkimuose ir vėlesnio susidorojimo su protestuotojais.
Masiniai antivyriausybiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo po to, kai A. Lukašenka pasiskelbė laimėjęs prezidento rinkimus, kuriuos opozicija pasmerkė kaip suklastotus. Centrinė rinkimų komisija skelbė, kad A. Lukašenka surinko daugiau nei 81 proc.
Po to tūkstančiai protestuotojų buvo suimti ir žiauriai sumušti policijos ir Baltarusijos KGB agentų, o A. Lukašenka sugebėjo išlikti valdžioje, remiama Rusijos.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Baltarusija tapo vienu iš Maskvos placdarmų, iš kurios rusai puolė ukrainiečius. Buvo daug spekuliacijų, kad Baltarusijos kariuomenė tiesiogiai įsitrauks į karą Ukrainoje, bet to kol kas neįvyko. Manoma, todėl, kad Baltarusijos kariuomėnė nėra stipri, o ir ta, kuri yra, netrykšta noru kariauti Ukrainoje.
Taip pat A. Lukašenka, galimai, bijojo dėl savo likimo, todėl nenorėjo erzinti kariškių. Tiesa, Maskva nebūtinai visada buvo ar yra patenkinta A. Lukašenkos veikimu, kuris net ir priklausydamas nuo Kremliaus bando laviruoti tarp Rusijos ir Vakarų ir nenori „atiduoti“ Baltarusijos Rusijai. Labiausiai todėl, kad tada nebūtų prezidentu, o geriausiu atveju – regiono gubernatoriumi.
Rusija gali norėti Lukašenkos mirties?
Buvo net kalbų, kad Kremlius galimai norėtų A. Lukašenkos mirties, ypatingai tokios kalbos sustiprėjo po to, kai pernai žiemą netikėtai mirė Baltarusijos Užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, žmogus ilgą laiką laviravęs tarp Rusijos ir Vakarų bei turėjęs visišką A. Lukašenkos pasitikėjimą.
Žiniasklaida ir analitikai tuomet rašė, kad A. Lukašenka, po bičiulio laidotuvių pagrįstai gali nerimauti dėl savo sveikatos ir gyvybės.
Mat būdamas priklausomas nuo Maskvos ir leidęs savo šalį panaudoti, kaip Putino invazijos į Ukrainą aikštę, A. Lukašenka visgi trukdo visiškai pasiglemžti Baltarusiją.
Pasak šaltinių Rusijos karinėje vadovybėje, Kremlius kiek anksčiau galimai priėmė sprendimą dėl radikalaus „sprendimo“, kuris padėtų Baltarusiją įtraukti į Rusijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą, rašo Robert Lansing institute analitikai.
Rusijos prezidento Rusijos karinė žvalgyba gali būti pasiruošusi scenarijų, apimantį pasikėsinimą nužudyti Baltarusijos prezidentą Lukašenką arba jo imitaciją. Visa tai, pasak instituto analitikų, tam, kad šis įsakytų savo kariams kartu su Rusijos kariais tiesiogiai įsitraukti į karą prieš Ukrainą, praneša šaltiniai.
Rusijos GRU štabas galimai nagrinėjo scenarijų, kai operacijos metu žūsta Lukašenka, dėl ko jo pareigos bus patikėtos buvusiam Kolektyvinės saugumo organizacijos generaliniam sekretoriui Sanislavui Zasui, kuris yra visiškai ištikimas Rusijai ir GRU kontroliuojamas.
Pagal minėtą sąmokslą Zasas galėtų paskelbti Baltarusijos prisijungimą prie Rusijos kaip autonominio subjekto, tariamai siekdamas užkirsti kelią karinei grėsmei, kuri Baltarusijai kyla iš Ukrainos ir Lenkijos.
Būtų susuktas propagandinis pasakojimas, teigiantis, kad pasikėsinimą į Lukašenką suplanavo Vašingtonas.
Abiejuose scenarijuose, ar tai būtų nesėkmingas pasikėsinimas į A. Lukašenką, ar kas kita, būtų pateikti sufabrikuoti „įrodymai“ apie „Ukrainos ir Lenkijos įsitraukimą vadovaujant NATO žvalgybai“, o tai būtų oficialus pretekstas toliau daryti tam tikrus, Kremliui naudingus dalykus Baltarusijoje.
GRU galimai nepasitiki A. Lukašenka, bet taip pat mano, kad šis gali suuosti apie galimą pasikėsinimą. A. Lukašenka senas ir patyrės politikas, ilgus metus laviravęs tarp politinių uolų. O Rusija jau senokai siekia absorbuoti Baltarusiją, bet tai padaryti „savo noru“, ne taip, kaip Ukrainoje.
Putinas greičiausiai anksčiau ar vėliau privers Lukašenką įvelti Baltarusijos karius į karą Ukrainoje. Tikėtina, kad Rusija siekia sujungti dvi armijas į po savo vadovybę. Tačiau pagal šį scenarijų Lukašenka netektų galimybės valdyti šaliai, taptų labiau pažeidžiamas ir būtų pradėtas jo pašalinimo iš pareigų procesas, Rusijai praryjant Baltarusiją.
Kadangi Baltarusijoje jau dislokuoti Rusijos kariai ir ten siunčiamos sabotažo grupės, yra didelė rizika, kad A. Lukašenka visgi gali netekti pareigų, o jį pakeistų rusų marionetė.
