Šimto tūkstančių žmonių kasmet aplankomas Kryžių kalnas po kelių savaičių sulauks tikinčiųjų iš visos Lietuvos antplūdžio. Liepos 27 dieną čia vyks kasmetiniai atlaidai.
Į Kryžių kalną aukoti šventųjų mišių atvažiuos ir Šiaulių Vyskupas Eugenijus Bartulis. Vyriausybei tikslinant valstybinės reikšmės archeologinių, istorinių ir kultūrinių objektų sąrašą, į kurį įtrauktas ir Kryžių kalnas, Šiaulių vyskupas raštu pabrėžė, kad šis objektas tokiame sąraše neturėtų būti, nes nepakankamai užtikrinamas jo sakralumas.
Esą Kryžių Kalnas turėtų priklausyti bažnyčiai. Tokią Katalikų bažnyčios poziciją skeptiškai vertina paveldosaugininkai. Jie šioje situacijoje įžvelgia ir Vatikano interesus. Esą pagal įstatymus, bažnyčios norai gali virsti realybe
„Pagal įstatymus tai būtų galima, bet ar to reikia? Nes dabar tai tvarkoma yra už visos valstybės mokesčių mokėtojų pinigus, o jeigu, tarkim, bažnyčia turės nuosavybę, tai be valstybinių dotacijų, prašys paramos arba ims pinigus už tai, kad prižiūrėtų tą objektą. Nežinau, įvairių variantų yra, gali bilietą įvest kažkokį“, – svarstė Algimantas Degutis, Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas.
Archeologai sako, kad Kryžių kalnas ir jo papėdė iki šiol tyrinėjami, todėl išbraukti objektą iš valstybinės reikšmės objektų sąrašo būtų netikslinga.
„Šitas piliakalnis yra nuo trečio amžiaus po Kristaus iki keturiolikto amžiaus, iki piliakalnių eros pabaigos iki karų su kalavijuočiais ir kryžiuočiais. Jis yra tos epochos amžininkas ir toli gražu nėra išbrauktas iš piliakalnių sąrašų, dėl to, kad gali duoti dar daug medžiagos“, – tikino archeologė Birutė Saladkienė.
Panašios pozicijos laikosi ir istorikai. „Prisiminkim jo atsiradimo istoriją, tai privačioje žemėje, privati iniciatyva devyniolikto amžiaus vidurys. Ir atvirkščiai, oficiali bažnyčia net nepriėmė to kalno egzistavimo ilgą laiką. O dar vienas įdomus dalykas tai, kad tyrinėjant Žemaitiją, Žemaitijos istoriją, teko aptikti dokumentų, kad būtent šiaurės centrinėje Žemaitijoje jau nuo šešiolikto amžiaus, egzistavo kryžių kalnai. Tai buvo tokia liaudies tradicija, matyt pereinant iš pagonybės į krikščionybę“, – aiškino Rita Trimonienė, Šiaulių Universiteto Istorijos katedros vedėja.
Istorikai sako, kad panašių neaiškumų net nekyla rytų Lenkijoje, ten esantį Kryžių kalną prižiūri ir valstybė ir stačiatikiai. Susisiekti su Šiaulių vyskupu dėl išreikštos pozicijos – nepavyko. Šiaulių rajono savivaldybė sako apie bažnyčios siekius negirdėjusi.
„Kad kažką tai vertint, pirmiausia reikia žinoti jų planus, suprantat, kaip yra, bažnyčios planus, bet su mumis nederino nieko, kol kas mes esam prižiūrėtojai to kalno, valdytojai pagal suteiktas teises ir viskas“, – teigė Kęstutis Lukšas, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius.
Kaip baigsis ši istorija – neaišku. Dėl Kryžių kalno statuso Vyskupų Konferencija į Vyriausybę buvo kreipusis 2007-aisiais, tačiau į tai neatsižvelgta.
