Valstybei nacionalizavus „Snoro“ banką ir pastarojo antrinės įmonės iš dalies kontroliuojamai „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupei smarkiai į tai sureagavus, Seime „atgimė“ idėja uždrausti bankams valdyti žiniasklaidos priemones net ir per dukterines firmas. Grupė Seimo narių, kartu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Arvydu Anušausku, įregistravo atitinkamas įstatymų pataisas.
Dalis komentatorių mano, kad veiksmas pavėluotas, kiti perspėja, kad įstatymo pakeitimai savaime skaidrumo neužtikrins, nes reikia efektyvinti įstatymus prižiūrinčių institucijų veiklą.
Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) centro valdybos pirmininkė Marytė Kontrimaitė portalui „Balsas.lt“ sakė, kad politikai turėjo atsibusti anksčiau. Anot jos, reikėtų kur kas kruopščiau apmąstyti, kaip šį įstatymą reguliuoti, nes vien mechaniškai sureagavus į situaciją ir padarius techninę pataisą teigiamų rezultatų galima ir nesulaukti. „Traukinys gerokai nuvažiavęs: jau yra bankų, įsteigusių dukterinių įmonių, kurios valdo žiniasklaidos priemones. Minėti visuomenės informavimo įstatymo pataisas reikia, nors gudruoliai sugebės įstatymą apeiti – įsteigs per trečiuosius asmenis“, komentavo M. Kontrimaitė.
LŽD centro valdybos narys Aras Lukšas taip pat teigė, kad su pataisomis gerokai pavėluota. „Seniai reikėjo tokios įstatymo pataisos. Būtų labai įdomu pamatyti, kas iš Seimo narių išdrįstų joms pasipriešinti. Tik norisi priminti tai, ką daugiau nei prieš 2 tūkstančius metų yra pasakęs žymus kinų filosofas Meng Dzi (Konfucijaus pasekėjas, vakaruose žinomas kaip Mencijus): „Įstatymai patys neveikia“, - ironizavo jis“.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistrantas Emilis Kazlauskas portalui „Balsas.lt“ teigė, kad dabar galiojantys apribojimai pakankamai lengvai „apeinami“. Bankai tiesiogiai negali valdyti žiniasklaidos priemonių, tačiau praktika rodo, kad tai lengvai sutvarkoma per įsteigtas antrines įmones, kurios kol kas gali tai padaryti. Jis pabrėžė, kad ne visai teisinga manyti, kad politikai „tik dabar atsibudo“.
Prieš porą metų Lietuvoje ši problema iškilo į viešumą, kai „Snoro“ banko antrinė įmonė „Snoro Media Investicijos“ (dabartinis pavadinimas „Snoras Media“) nupirko trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų. Dar neįvykus sandoriui NSGK vadovas A. Anušauskas parengė Visuomenės informavimo įstatymo pataisos projektą, kuris uždraustų valstybės ir savivaldybių institucijoms, politinėms partijoms bei bankams valdyti žiniasklaidos priemones per antrines įmones. Tuomet pataisa nebuvo priimta, motyvuojant tuo, kad nederėtų atimti galimybės atsitiesti ištiktoms finansinės krizės ir šiaudo besigriebiančioms žiniasklaidos priemonėms. Be to, pati pataisa buvo plati, apimanti ne tik bankus, o tai irgi turėjo įtakos pataisos nepriėmimui“, - sakė E. Kazlauskas.
Be to, kaip teigė E. Kazlauskas, reikėtų pabrėžti, kad pastaroji ir dabartinė įstatymo pataisa atitiktų dar 2007 metais išleistą ES direktyvą, o pati problema dažniausiai siejama su Centrinės ir Rytų Europos valstybėmis, nes tokia bankų praktika beveik neegzistuoja Vakarų Europoje.
Pasak E. Kazlausko, reguliuoti šį įstatymą nėra taip paprasta, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo. „Nepaisant pataisos priėmimo naudos, kyla klausimas, kaip derėtų vertinti „Diena Media News“, kuri yra siejama su „Ūkio banku“, nes įstatymas negalioja atgaline tvarka“.
Visuomenės informavimo įstatymo 22 str., 6 d.:
„Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.“
