Nuo išpūsto Šiaulių miesto biudžeto siūloma nubraukti 17 milijonų litų. Įvairiomis „interpretacijomis“ įrodinėjama, kad dar – ne bankrotas. Kada bus bankrotas? „Kada nebeišmokėsime algų, ir prie Savivaldybės ateis protestuotojai“, – sako Savivaldybės kontrolierius Arvydas Ušeckas. Algų biudžetininkai nesulauks jau gruodį. Kai kurias skolas svarstoma parduoti. Pavyzdžiui, „Panevėžio energijai“.
Ne taupymas – skolų perkėlimas
Savivaldybėje Tarybos komitetai pradėjo svarstyti, kaip šių metų biudžetą mažinti 17 milijonų litų.
Biudžeto pajamos iš viso mažinamos iki 266 milijonų litų. Išlaidos jas vis tiek viršytų 20 milijonų litų. Šį perviršį sudarytų skolintos lėšos investiciniams projektams – skolinimosi nežadama atsisakyti.
Biudžetas karpomas, nes nuo metų pradžios iki rugpjūčio nesurinkta 8,3 milijono litų planuotų pajamų, ir skylė tik dar didės. Kodėl biudžetas nevykdomas?
„Buvo padidintas dirbtinai“, – aiškino Finansų skyriaus vedėja Regina Janušauskienė.
Braukiamų 17 milijonų litų ji nė nevadina taupymo programa: „Mažinimas – ne taupymas, bet šių išlaidų perkėlimas į kitus metus. Mes tų pajamų, kiek buvo planuota, negausime. Nėra iš ko sutaupyti.“
Į kitus metus būtų perkeliama 2,39 milijono litų biudžetininkų darbo užmokesčio.
Tikimasi, kad galbūt kai kurios įstaigos dar sugebės darbo užmokesčio „sutaupyti“ – iš laisvų etatų, darbuotojų nedarbingumo.
Apie taupymą, varant biudžetininkus nemokamų atostogų, nekalbama. Neva laikomasi politinio susitarimo, jog to nebus – nei pačioje Savivaldybėje, nei jos įstaigose.
Biudžetininkai, planuojama, negaus gruodžio mėnesio algų – tik avansus. Guodžiamasi, kad algos „skolos“ jie sulauktų sausio pirmosiomis dienomis. Nuo lopšelių-darželių darbuotojų darbo užmokesčiui ir „Sodros“ įmokoms skirtų lėšų braukiama beveik pusė milijono litų
Skolą parduos, o vėliau atiduos įmonę?
Biudžetinėms įstaigoms 25 procentais numatoma mažinti ryšių, prekių ir paslaugų pirkimo, turto remonto išlaidas. Net 55 procentais – šildymo. Dėl to susidarys nauja 5 milijonų litų skola bendrovei „Šiaulių energija“, kuriai biudžetas jau dabar skolingas beveik 20 milijonų litų.
Vladas Damulevičius, Savivaldybės administracijos direktorius, nuo Finansų ir ekonomikos komiteto, nebeslėpė: „Šiaulių energija“ skolos naštos kitais metais nebepaneš. Todėl jau sklando idėja sukrautą „Šiaulių energijai“ skolą parduoti – „Panevėžio energijai“.
Ar nepereis šiauliečių šilumos tiekėjų įmonė į kitas rankas, jei Savivaldybė nesugebės skolos grąžinti? Nei direktorius, nei politikai to nesiėmė prognozuoti.
Bendrovei „Busturas“ planuojama nesumokėti šiais metais 5,3 milijono litų transporto kompensacijų, bendrovei „Šiaulių vandenys“ – 0,3 milijono litų už suteiktas biudžetinėms įstaigoms paslaugas.
Nevalyti gatvių – „mažesnė blogybė“
Miesto tvarkymo programa mažinama daugiau nei vienu milijonu litų arba 9,6 procento. Miesto gatvėms valyti išlaidos mažinamos 400 tūkstančių litų, gatvėms apšviesti – per 100 tūkstančių litų.
V. Damulevičiaus aiškinimu, „gatvių nevalyti – mažesnė blogybė“: „Ne kasdien valytojai pakels šiukšlę, o kas savaitę. Gėlėms dabar išleidžiama daug mažiau, o ar gėlių mieste sumažėjo.“
Planuotos išlaidos investicijoms mažėtų 1,2 milijono litų arba 22,4 procento (diskutuojama stabdyti Menų inkubatoriaus projektą). 4– 10 procentų arba nuo kelių tūkstančių litų iki kelių dešimčių tūkstančių litų mažinamos ir kitos Savivaldybės programos. Direktoriaus rezervas – 10 procentų.
Kontrolierius kalčiausias?
Savivaldybės kontrolierius Arvydas Ušeckas Tarybos komitetams šiandien yra priverstas aiškintis dėl paviešintų audito išvadų apie Savivaldybės skolas. Auditoriai suskaičiavo, kad miesto biuždeto pajamų (be dotacijų) ir skolų santykis sudaro per 82 procentus.
Savivaldybės finansininkai įrodinėja, kad skolinimosi riba, o ji sudaro 70 procentų biudžeto pajamų ( be dotacijų), dar nėra peržengta. Auditoriai paskolų suskaičiavę per 80 milijonų, o paimta 67 milijonai litų paskolų.
„Mes vertinome riziką ir tendencijas, skaičiavome pagal miesto Tarybos jau priimtus sprendimus dar šiais metais imti naujas paskolas“, – argumentavo audito išvadas A. Ušeckas.
Finansų skyriaus vedėja R. Janušauskienė, neneigė – iki metų pabaigos paskolos iš tiesų gali išaugti iki 80 milijonų litų. Pagal Tarybos sprendimus 5,6 milijono litų paskola jau yra imama, ir dar būtų imama per 12 milijonų litų paskola.
Metų pabaigoje Savivaldybės pajamos (be dotacijų) iš viso sudarys 142 milijonus litų.
Kitų metų biudžeto pajamos (be dotacijų) planuojamos 120 milijonų litų. Tada paskolų limitas praktiškai bus išsemtas – negrąžintų paskolų galima bus turėti tik 84 milijonus litų.
Kreditorinių įsiskolinimų šių metų birželio 30 dieną Savivaldybė iš viso turėjo beveik 119 milijonų litų.
Gyventi pagal išgales ir vykdyti reformas
Žilvinas Šilėnas, Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas, siūlė svarstyti, kaip formuoti 2012 metų biudžetą: „Du principai svarbiausi – išlaidas planuoti pagal tai, kiek turime pinigų. Antra – turi atsirasti programinis finansavimas, o ne įstaigų finansavimas.“
Komitetas pritarė, o Savivaldybės administracijai rekomenduota per mėnesį naują metodiką parengti, kad laiku būtų „pasiųstas signalas“ biudžetinėms įstaigoms. Anot politikų, „reformos neišvengiamos, jeigu norime radikaliai taupyti – teks ir uždarinėti, ir jungti.“
Pirmiausia reformų sulauks švietimo įstaigos: ir bendrojo lavinimo, ir neformalaus ugdymo.
Rugpjūčio 25 dieną Taryboje ketinama tvirtinti ir biudžeto mažinimo projektą, ir sudaryti darbo grupę švietimo įstaigų tinklo naujai pertvarkai.
Rūta JANKUVIENĖ
