Turgaus prekybininkai teigia, kad dažnai banknotų netikrina: „Iš inercijos imi tuos pinigus. Daugmaž žiūri, kad normalus būtų ir viskas. Kartais 100, 50 eurų pasižiūri, ar turi tuos ženklus ir panašiai, bet taip tai dirbi ir dirbi.”
Kad euro monetas iš inercijos tiesiog meta į piniginę ir viskas, patvirtina ir pirkinius į maišus turgavietėse kraunantys pirkėjai. Dauguma jų tvirtina, kad gautų saujoje eurų nei skaičiuoja, nei tikrina.
„Aš esu pasižiūrėjusi ir būdavo ne euras, o visiškai svetima moneta. Net dar tokie variantai. Iš kitų užsienio valstybių, net nepažįstami pinigai.”, – tvirtina pirkėja.
Tačiau padirbinių net ir smulkių euro monetų esama. Ir dažnai turbūt nė nesusimąstome, kad savo piniginėse turime perdarytų ar netikrų monetų.
Lietuvos banko ekspertai pasakoja, kad grynųjų pinigų cirkuliacijai netinkamos monetos išimamos ir parduodamos į metalo laužą, tačiau sukčiai kažkokiu būdu jas iš ten pasiima ir savarankiškai perdirba iš naujo. Bankininkai tokias monetas vadina sąmoningai sugadintomis.
Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė Ramunė Juzėnienė teigia: „Dažniausiai visos monetos turi apnašų. Juodų, baltų, violetinių, akivaizdžiai matomų. Taip pat monetų paviršius yra sugraužtas, sueižėjęs nuo agresyvių cheminių medžiagų. Dvimetalės monetos būna sulankstytos, dažnai išmušta šerdimi arba šerdis juda žiedo atžvilgiu.”
Banko ekspertai ragina žmones nepanikuoti, ir kiekvienos monetos esančios piniginėse nepulti tikrinti. Tačiau didžiausia blogybė užkibti ant sukčių kabliuko – parduodant brangesnį daiktą priimti pasiūlymą atsiskaityti euro monetomis. Ekspertai ragina nesusigundyti skelbimais, kuomet didelę sumą, susidarančią iš monetų, sukčiai parduoda žymiai pigiau nei yra nominali jų vertė. Būtent tokį atvejį neseniai ir užfiksavo Lietuvos banko darbuotojai.
„Pastebėjome jau kelis įvykius ir dėl to norime visuomenę perspėti būtent dėl tų atvejų, kaip minėjau, kai dideliais kiekiais stengiamasi jiems įbrukti tokių monetų.”, – pasakoja R. Juzėnienė.
Tokiu atveju, nuostolių į sukčių pinkles patekusiems žmonėms niekas nekompensuos. Beliks kreiptis į teismą. O Lietuvoje, nors ir karantino metu sumažėjusi grynųjų pinigų cirkuliacija, tiek smulkiųjų metalinių, tiek popierinių pinigų padirbėjai siaučia toliau.
„Šiek tiek yra sumažėję padirbtų pinigų, bet taip, gauname. Būna žmonės tikrai nežino, kad taupo ir turi namuose padirbtų ir atneša pasikeisti į Lietuvos banką, tuomet paaiškėja, kad jie padirbti. Būna, kad atneša į bankomatą į savo sąskaitą ir tokiu būdu identifikuoja“, – teigia R. Juzėnienė.
Milžiniški kiekiai monetų suskaičiuojami specialiuose aparatuose, jie identifikuoja ir kurios monetos padirbtos, sugadintos ir jau nebetinkamos naudoti apyvartoje.
