Kol vienų kavinių staliukai vieniši stovi dėl prasto oro, kiti prisėsti išvis nebepakvies. Pernai ir devynerius metus prieš tai Vilniaus Rotušės pašonėje veikė žinomas restoranas „Žuvinė“. Tačiau pusmetis be jokių pajamų padarė savo juodą darbą.
„Galvojom dirbti Kalėdoms. Neišėjo. Galvojom, po Naujųjų atsidarysim. Po Naujų metų vėl žiūrim, kad niekas nevyksta. Ir tada jau pagalvojom, kad gali būti ilgam“, – sako „Žuvinės“ restorano vadovė Rūta Sakalauskienė.
Restoranas nuo šiol veiks tik Palangoje. Vadovė Rūta Sakalauskienė pasakoja, kad sprendimas nutraukti veiklą Vilniuje buvo skaudus, teko atsisveikinti su 20 darbuotojų.
Juolab, kad mes dirbom sėkmingai, pelną generavom, sukūrėm tam tikrą brendą, kokybę Vilniuj. Mes buvom sėkmingas restoranas, bet ekonomika nugalėjo“, – pasakoja R. Sakalauskienė.
Tiesa, skaičiai byloja, kad Lietuvos ekonomika nugalėjo visai ne savo verslus, o kitas šalis. Lyginant su praėjusių metų pradžia, šalies bendrasis vidaus produktas ne tik nesmuko, bet ir paaugo vienu procentu. Ir – grįžo į lygį, koks buvo prieš pandemiją.
„Tikrai labai neįprastas rezultatas Lietuvos, nes ES ekonomika smuko pirmąjį ketvirtį. Du trečdaliai ekonominių veiklų Lietuvoje nenukentėjo nuo krizės, trečdalis nukentėjo ir dviejų trečdalių augimas nusvėrė to trečdalio kritimą“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
O kaimynų latvių, estų ir daugelio kitų bendrijos valstybių ekonomikos ne tik negrįžo į buvusį lygį, bet šiemet vargu ir ar grįš.
„Sodros“ duomenimis, vidutinis darbo užmokestis pirmąjį ketvirtį maždaug 8 proc. buvo didesnis nei prieš metus. Kad ir kokį makroekonomikos rodiklį žiūrim, jokių krizės ženklų nėra“, – kalbėjo ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kodėl statistikoje Lietuvos skaičiai blizga? Pasak ekonomistų, šalį į viršų net per pandemiją tempė pramonės sektorius, didinęs eksporto rekordus. Pavyzdžiui, apdirbamosios gamybos apimtys šių metų pradžioje didesnės net 13 procentų. O nuo turizmo Lietuvos ekonomika beveik visai nepriklausoma, skirtingai nei Pietų Europa.
„Gal tai yra ir sutapimas, kad, ko pandemijos metu labiausiai reikia, tai mes gaminam. Tai labai mums į naudą. Manau, tai yra atsakymas“, – sako ekonomistas Tadas Povilauskas.
Pasiutpolkę šoka ir indėliai, kurių per pandemiją tautiečiai prikaupė net pora milijardų. Tiesa, dabar lietuviai jau puolė išlaidauti. Vienos iš finansų platformų „Revolut“ duomenys rodo, kad pačią pirmą dieną, kai atsivėrė prekybos centrai, klientų išlaidos išaugo trečdaliu. Žmonės puolė pirkti drabužių, batų, buitinės technikos.
„Gyventojų vartojimas neturi atitrūkti nuo galimybių, jeigu vartojimas yra iš skolintų lėšų – bėda. Tai, ką matome dabar – ir vartojimas auga, ir indėliai auga. Tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia pastaraisiais metais labai didėjo“, – pasakoja N. Mačiulis.
Beje, pagal perkamąją galią Lietuva irgi iš ES uodegos kilstelėjo per maždaug dešimt laiptelių ir įsitvirtino bendrijos viduryje. Tiesa, šie skaičiai visai nedžiugina jau minėtų restoranų, viešbučių, laisvalaikio ir pramogų atstovų, kurie visą pusmetį negavo jokių pajamų.
„O kai kurių sektorių, būkim biedni, bet teisingi, nepaveikė visai pandemija ir netgi kiti pakilo. Vesti vidurkį ir sakyti, kad viskas gerai, yra neteisinga“, – teigia R. Sakalauskienė.
Apie tai kalba ir skurdo mažinimo tinklo Lietuvoje vadovė. Atskirtis Lietuvoje esą nemažėja. Kol vieni dairosi gardesnio pyragėlio, srautai prie nemokamo maisto į labdaros valgyklas tik išaugo.
„Situacija tikrai nepagerėjo. Ką matom per apklausas – kad 10 proc. žmonių sako, kad susiduria su maisto stygiumi ir 14 proc. žmonių susiduria su sunkumais išlaikyti būstą, apmokėti komunalinius patarnavimus“, – kalbėjo skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Beje, padidėjusios žmonių išlaidos, pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, gali privesti prie išaugusių kainų: „Yra tam tikrų grėsmių, nes, matydami, kad žmonės išlaidauja, prekybininkai ir gamintojai gali pradėti kelti kainas. Viena didžiausių grėsmių šiais metais.“
Mauricas mano, kad kainos gali ūgtelti ir iki penkių procentų, kai dabar siekia apie 2,5 proc. Visgi kiti ekonomistai padėties nedramatizuoja.
„Ta infliacija turėtų būti laikina ir kitais metais turėtume stabilizuotis ties 2,5 proc., kas Lietuvai yra labai normalus infliacijos lygis“, – pasakoja T. Poviliauskas.
O atlyginimai šiemet turėtų augti mažiau nei pernai – nebe 10, o septyniais procentais. Be to, metų pradžioje 130 tūkst. lietuvių tebebuvo prastovose, 60 tūkst. gavo darbo paieškos išmokas. O ir įsiskolinusi Lietuva daugiau kaip niekad – per 20 mlrd. eurų, kuriuos kada nors teks grąžinti.
