Prezidentui pareiškus, kad įsipareigojama gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP, G. Nausėda, duodamas interviu naujienų agentūrai BNS, paaiškino, iš kur būtų galima paimti pinigų. Jis tvirtino, kad turime daug rezervų, kuriuos galima nukreipti į ekonomikos augimą, o per ekonomikos augimą į gynybos pramonę.
Politologas: „Stebiuosi, kaip mūsų Nausėda banke galėjo dirbti“
Politologas Bernaras Ivanovas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad G. Nausėdos retorikoje šiuo klausimu yra labai daug populizmo.
„Kodėl mes nekalbame apie strategiją? Ką mes už tuos pinigus perkame? Ar tiesiog taškomės pinigais? Tiesiog įsivaizduojame, kad yra kažkokia suma, kurią pasiekus mes būsime saugūs ir niekas mums negrasins.
Visų pirma, reikia padaryti labai konkrečius namų darbus, susistyguoti mūsų gynybinę visą infrastruktūrą ryšiams ir su NATO, ir su mūsų partneriais. Tik tada kalbėti konkrečiai apie pinigus“, – sakė B. Ivanovas.
Jis pridūrė, kad G. Nausėdos išsakyti ambicingi planai – bandymas vizginti uodegą prieš Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą.
„Aš sakyčiau, kad tai gana pigus bandymas būti pirmuoju mokiniu. Va, matote, kokie mes čia pirmieji mokiniai, va, vokiečiai nesugeba, o mes, matote, 6 proc. Ką 6 proc.? 26 proc.! Tarpukariu Lietuva skyrė gynybai pusę BVP ir kas iš to? Visi kaip zuikiai prieš sovietus per tą garsųjį posėdį gynybos planus nuleido, o Smetona pabėgo.
Taip kad mūsų politikams pradžiai reikėtų išmokti istoriją. Jie visiškai nemoka nei istorijos, nei ekonomikos. Va, perskaičiau ir Raimondo Kuodžio publikaciją feisbuke, tai aš irgi išvis stebiuosi, kaip mūsų Nausėda banke galėjo dirbti, kokios jo tos kvalifikacijos, nes paklausius jo pareiškimų net nežinai, ką galvoti“, – kalbėjo politologas.
Po G. Nausėdos pareiškimų iš valdančiosios koalicijos partnerių ir kitų politikų pasigirdo priekaištų, kad su jais dėl tokio ambicingo plano nebuvo tariamasi. B. Ivanovas tvirtino, kad šiuo metu prezidentas iš tiesų per daug centralizuoja sprendimus dėl valstybės gynybos finansavimo.
„Kai neliko prezidento nekenčiamųjų arba, priešingai, labai mylimųjų konservatorių, prezidentas tiesiog atkuto.
Jo sparnai dabar plačiai išskleisti ir per tą emociją jis bando pasiekti tas aukštumas, kurios prieinamos tik ereliams. Manau, kad jo skrydis greitai baigsis, kadangi prezidentas Lietuvoje yra simbolinė figūra, o realius sprendimus priiminėja vis tik Vyriausybė ir koalicija. Tu gali, žinoma, kažką bandyt parodyti, bet realiai nuveikti – ne“, – pabrėžė B. Ivanovas.
Ekonomisto vertinimas: sutiktų tik su vienu pasiūlymu
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas naujienų portalui tv3.lt tvirtino, kad iš visų prezidento pasiūlymų šimtu procentų sutiktų tik su vienu – PVM atotrūkio mažinimu.
„Manau, kad pirmiausia, kalbant apie gynybos finansavimo didinimą, reikia ieškoti resursų iš to, ką turime dabar. Faktas, kad kova su šešėline ekonomika – vienas iš žemai kabančių vaisių, ypač kalbant apie PVM ir akcizus.
Šie du mokesčiai generuoja daugiau negu 60 proc. visų biudžeto pajamų. Jeigu mes net nežymiai, tarkime, 1 proc. padidintume PVM įplaukas, tai iš karto duotų labai didelį efektą valstybės pajamoms ir dalį tų pajamų tikrai būtų galima nukreipti į gynybą“, – sakė jis.
A. Izgorodinas teigė, kad kalbant apie kitus pasiūlymus, yra labai svarbu atsižvelgti, ar tai nepažeidžia laisvos rinkos principo.
„Tiek gyventojai, tiek pensijų fondai, tiek įmonės, kurios investuoja savo pinigus, turi teisę pasirinkti, kur nukreipti tuos pinigus. Tai ir aš manau, kad tai yra labai svarbu. Aišku, kad svarbu užtikrinti tinkamą gynybos finansavimą, bet, aš manau, kad laisvos rinkos principas yra taip pat yra labai svarbus“, – tvirtino A. Izgorodinas.
Pateikė savo pasiūlymą: prioritetas turi būti skolinimasis
Ekonomistas pateikė ir savo pasiūlymą, kad pirmiausia reikėtų peržiūrėti galimybes dėl didesnio skolinimosi.
„Lietuvos skola siekia apie 42 proc. nuo BVP. Tai yra labai žemas skaičius, lyginant su tiek Europos Sąjungos vidurkiu, tiek ir su Mastrichto kriterijumi. Mastrichto kriterijus yra 60 proc. Tai mums iki Mastrichto kriterijaus dar trūksta apie 20 proc. punktų.
Turint omenyje, kad mes dabar esame eurozonos nariai, tai, aš manau, kad mes tikrai drąsiai galime sau leisti daugiau skolintis. Tuo labiau, kad iš tiesų tai nėra pinigų pravalgymas, o tai yra reikalingos išlaidos. Ir tai gal net labiau ne išlaidos, o investicijos, sakyčiau, į saugumą“, – komentavo ekonomistas.
Kitas dalykas, ką pasiūlė A. Izgrodinas, tai kalbėti ape išlaidų gynybos didinimą Europos Sąjungos mastu.
„Rusija kelia tiesioginę grėsmę ne tik Lietuvai, ne tik Baltijos šalims, bet ir visai Europos Sąjungai, visoms Europos Sąjungos šalims. Tai čia nėra izoliuotas kažkoks atvejis, kad tai yra tik Baltijos šalių ar tik Lietuvos klausimas. Tuo labiau, kad Europos Sąjunga dabar jau turi gynybos komisarą. Tai reiškia, kad reikia kalbėti apie bendrą skolinimąsi Europos Sąjungos vardu.
Lygiai tokiu pat principu, kai buvo skolinamąsi kovido pandemijos metu vakcinų užpirkimui, buvo išleistos bendros obligacijos Europos Sąjungos vardu.
Tai reikia tiesiog dar kartą tai padaryti. Aš manau, kad pagrindinis aspektas turi būti skolinimasis iš Lietuvos pusės, skolinimasis Europos Sąjungos vardu, kova su šešėline ekonomika, siekiant padidinti PVM ir akcizo surinkimą“, – tvirtino jis.
Ekonomistas akcentavo, kad labai svarbu, jog bet kokie pasiūlymai, tiek gynybos finansavimo didinimo ar bet kokia mokesčių reforma, nesulėtintų Lietuvos ekonomikos augimo.
Siūlo naudoti gyventojų indėlius
G. Nausėda interviu naujienų agentūrai BNS aiškino, kad vienas iš būdų, kaip padidinti ekonomikos augimą, tai naudoti gyventojų indėlius.
„Turime apie 24,4 mlrd. eurų indėlių, iš jų 16,5 mlrd. eurų yra einamieji indėliai ir tik dalis šių pinigų yra naudojami paskoloms išduoti. Mūsų mintis yra nukreipti juos į specialias taupomąsias sąskaitas, kurias komerciniai bankai transferuotų į mūsų nacionalinį plėtros banką ILTE.
Už tuos indėlius būtų mokamos specialios reguliuojamos palūkanos ir tokiu būdu valstybė arba nacionalinis plėtros bankas mokėtų tam tikrą komisinį mokestį komerciniams bankams už tarpininkavimą šituos indėlius pritraukiant. Šitie pinigai savo ruožtu galėtų būti skirti tiek tiesiogiai gynybos pramonei, tiek kitiems infrastruktūros projektams, jie augintų mūsų ekonomiką“, – sakė G. Nausėda.
Prezidento žodžiuose nebuvo paminėta, kad tai būtų galima daryti savanoriškai, tačiau vėliau prezidento patarėjas patikslino, jog tai bus vykdoma savanorišku principu.
Kaupiamųjų pensijų fondų investicijos
G. Nausėda taip pat interviu teigė, kad ekonomiką būtų galima auginti, raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje.
„Mūsų kaupiamieji pensijų fondai turi apie 8 mlrd. eurų investicijų, kurios dažniausiai yra investuojamos užsienio valstybėse, tik apie 10 proc. Lietuvoje. Jeigu pasiektume 30–35 proc. investicijų Lietuvoje nuo šios sumos, tai vėlgi būtų reikšmingas stimulas mūsų ekonomikai“, – sakė prezidentas.
Lietuvos valiutų atsargos
Taip pat prezidentas pasiūlė finansuoti ir iš Lietuvos valiutų atsargų.
„Iki 2015 metų mes turėjome valiutų valdybos modelį. Turėjome nacionalinę valiutą, kuri buvo su kaupu padengiama užsienio valiutos rezervais. Tas procentas, jeigu aš dabar gerai prisimenu iš savo bankininkystės laikų, buvo 170–180 procentų. Kuomet mes įstojome į euro zoną, mes mažąją dalį tų užsienio valiutos atsargų kaip savo kvotą įliejome į Europos Centrinio Banko sistemą, o didžiąją dalį – apie 7 mlrd. eurų – mes išsaugojome“, – tvirtino prezidentas.
PVM atotrūkio mažinimas
G. Nausėda teigė, kad ekonomikos augimą galima skatinti ir mažinant PVM atotrūkį.
„Mes surenkame mažiau pajamų iš PVM negu potencialiai galėtume – Lietuvoje spraga yra apie 16 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje tai 4–5 procentai. Mes galėtume įvesti labai konkretų reikalavimą, kad nustačius pažeidimą ir aiškinantis aplinkybes galėtų būti sustabdytas juridinio asmens veikimas arba apribota jo veikla. Tai galėtų papildomai disciplinuoti verslo subjektus“, – teigė G. Nausėda.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
