Marius Eidukonis
Seimas vėl gali pradėti svarstyti, ar leisti užsieniečiams balsuoti internetu. Vyriausioji rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas žada dar kartą dėl to kreiptis į Seimą.
Daugiau galimybių balsuoti
Taip tikimasi suteikti galimybę per rinkimus išreikšti savo apsisprendimą tiems Lietuvos piliečiams, kurie, gyvendami atokiose kitų valstybių vietovėse, dabar ne visada gali pasinaudoti savo teise balsuoti. Pasak Z.Vaigausko, jeigu bus politinis pritarimas, per ateinančius Seimo rinkimus užsienyje esantiems lietuviams jau būtų galima suteikti galimybę balsuoti internetu. Tačiau jis pripažino, kad ir šis būdas ne visiškai garantuoja, kad visi norintys galės išreikšti savo apsisprendimą. „Jeigu interneto ryšys neveikia, neleidžia atverti kai kurių puslapių arba blokuojamas kai kurios informacijos siuntimas, tai balsavimas tampa neįmanomas. Visi taip pat žinome valstybių, kuriose ribojamas interneto ryšys“, – sakė VRK pirmininkas.
Z.Vaigauskas teigė, kad pokalbiuose su Seimo nariais šis klausimas ne kartą buvo aptariamas ir jis vėl bus keliamas pasibaigus šiems rinkimams. „Numatyta kad VRK po kiekvienų rinkimų Seimui paruošia ataskaitą apie tai, kaip vyko rinkimai. Joje ketiname akcentuoti užsieniečių problemas“, – teigė jis. Anot Z.Vaigausko, trikdžių, neleidžiančių per rinkimus balsuoti, patiria tolimuose kraštuose esantys Lietuvos piliečiai. „Kinijoje, pavyzdžiui, kylančios problemos nėra pačios didžiausios. O štai Rusijoje... Laiškai labai ilgai eina, nenueina, pasimeta“, – teigė jis. VRK gavo skundų, kad per prezidento rinkimus negalėjo balsuoti Lietuvos piliečiai, gyvenantys Malaizijoje.
Siūloma ne pirmus metus
Balsavimo internetu projektai Seime svarstomi jau kone dešimtmetį. Daugiausia abejonių kelia sistemos saugumas, be to, bijoma, kad bus paprasčiau pirkti balsus. Dar 2011-ųjų spalį šalies Vyriausybė patvirtino Užsienio reikalų ministerijos pateiktą „Globalios Lietuvos“ kūrimo programos įgyvendinimo planą ateinantiems trejiems metams. Pagal šį planą, projektams, kuriuos įgyvendinus, užsienio lietuviai būtų labiau integruojami į valstybės gyvenimą, per trejus metus turėjo būti skirta daugiau nei 43 mln. Lt. Viena brangiausių projekto dalių – balsavimo internetu sistemos įdiegimas, kuriam skiriama 5 mln. Lt. Tiesa, buvo numatyta ir išlyga, kad ši projekto dalis bus vykdoma tik tuo atveju, jei Seime bus apskritai pritarta e.balsavimo idėjai ir priimti reikiami teisės aktai.
Pirmą kartą apie balsavimą internetu parlamente prabilta 2006-aisiais. Kaimynai estai elektroninį balsavimą išbandė dar 2005 m., o 2011-ųjų parlamento rinkimuose net 140 tūkst. estų, arba ketvirtadalis visų registruotų rinkėjų, balsavo internetu.
E.balsavimo sistemos įdiegimas, žinoma, kainuotų nemenką pinigų sumą, tačiau vėliau e.balsavimui įgavus didesnį mastą, būtų galima sutaupyti. Tokiu atveju nereikėtų rinkimų biuletenių, kurių dauguma lieka nepanaudoti. Taip pat nereikėtų samdyti žmonių, dirbančių rinkimų komisijose. Balsuojant internetu pagreitėtų ir balsų skaičiavimas.
Visgi 2011 m. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad e.balsavimo koncepcija prieštarauja Konstitucijai, nes neįmanoma užtikrinti balsavimo slaptumo ir sudaromos sąlygos už rinkėją balsuoti kitam asmeniui.
Tikriausiai Z.Vaigausko siūlymas leisti internetu balsuoti užsienyje esantiems lietuviams taip pat nesulauktų pritarimo, nes, komiteto teigimu, būtų pažeistas konstitucinis principas, kad „organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis bet kurio kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus“. Tiesa, kokiu būdu balsavimo forma keičia rinkėjo balso reikšmę, komiteto siūlyme atmesti e.balsavimo projektus nedetalizuojama.
Demokratijos iliuzija
E.balsavimo priešininkas, programuotojas Emilis Dambauskas teigė, kad, internetinio balsavimo sistemas kuriant netobulomis šiuolaikinėmis technologijomis, einama į kompromisus. Kompiuteryje neįmanoma stebėti, kaip skaičiuojami balsai, tad pilietis, kuris tradiciniuose rinkimuose gali dalyvauti, skaičiuoti ir tikrinti, čia turi pasitikėti kompiuteriais, programuotojais ir informacinių technologijų įmonėmis. „Kai Estijoje vyko pirmieji rinkimai, veikiant e.balsavimo sistemai, partijos neatsiuntė stebėtojų – jiems pasakė kompiuterininkai, kaip buvo suskaičiuoti balsai, jie ir patikėjo. Tokius dalykus reikia tikrinti, nes kai žmonės pradeda aklai tikėti tuo, kaip jiems kažkas suskaičiavo balsus, tai jau nebe demokratija, o tik iliuzija“, – teigė E.Dambauskas. Pasak programuotojo, dabar Lietuvoje rinkimų procesą kontroliuoja kas šimtasis pilietis, o balsavimo internetu kontrole užsiimtų tik vienetai.
Pasak VRK nario Jono Udrio, rinkimų teorijoje egzistuoja dvejopas balsavimas – kontroliuojamoje ir nekontroliuojamoje aplinkoje, ir niekas nemato, kokiu būdu žmogus pildo rinkimų biuletenį. Švedijos piratų partijos ir Europos parlamento narys, programuotojas Christianas Engstromas rinkimus palygino su televizine loterija, kai kamuoliukai sukasi permatome būgne ir kiekvienas žiūrovas gali matyti, kaip atrenkami atsitiktiniai skaičiai. Nėra sudėtinga užprogramuoti kompiuterį generuoti atsitiktinius skaičius, tai būtų pigiau ir paprasčiau, tačiau kompiuterio viduje loterijos žaidėjai negalėtų stebėti, kaip šis procesas vyksta ir jie nepamatytų sukčiavimo atvejų.
