Lietuvos Seimo narius ir net didelių žiniasklaidos priemonių vedamųjų rašytojus ištinka haliucinacijos ir jie ima šauktis cenzūros bei bauginti nebūtais dalykais. Sunku patikėti, bet to įrodymas – 2014 m. rugpjūčio 8 dienos straipsnis portale 15min.lt., kurio pavadinimas „Prokurorai atvėrė kelią Vilniaus gatvėse skleisti ir Rusijos propagandą“.
Ką gi tokio baisaus padarė Vilniaus apygardos prokuratūra? O gi nutraukė ikiteisminį tyrimą „dėl reklamų, kuriose Armėnija buvo įvardinta okupante.” Tai, anot niekieno nepasirašyto straipsnio (matyt, tai redakcijos pozicija), sukūrė baisų precedentą. „Jei rytoj į sostinės gatves išriedėtų troleibusai, ant kurių būtų parašyta „Fašistinė Kijevo chunta numušė Malaizijos lėktuvą“, neturėtume nustebti,”- gąsdina portalas.
Gąsdinti ir bijoti portalui padeda Seimo narė, liberalė, buvusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorė Dalia Kuodytė, jau ne pirmą kartą pasireiškianti proarmėniškuose ir antiazerbaidžanietiškuose renginiuose bei iniciatyvose. „Lietuvoje prieš Armėniją jau kuris laikas vykdomas informacinis karas. Tai yra vienas scenarijus. Tai, kad buvo pasirodę užrašai – to paties scenarijaus detalė. Man labai gaila, kad mūsų prokuratūra tą vertina atsainiai, nes lygiai tas pats vyksta prieš Lietuvą. Tai yra didelis mūsų trūkumas“, – cituoja ją persigandusi ir kitus bauginanti redakcija.
Skamba kraupiai. O kas nutiko? Vilniuje vasario 18-ąją buvo iškabinta 40 plakatų. Prokuratūros turimais duomenimis, reklama buvo apmokėta Azerbaidžano ambasados lėšomis, o ją užsakė Azerbaidžaniečių jaunimo organizacija Lietuvoje. Organizacija užsakė, reklamos kompanija iškabino, paskui nukabino, troleibusai kurį laiką tą reklamą dar pavežiojo.
Plakatuose, kurie neva tokie baisūs ir atseit nusikalstami, buvo nurodyta, kad 1992 metų vasario 26 dieną armėnai Azerbaidžano Chodžaly miestelyje nužudė 613 azerbaidžaniečių, iš kurių 83 buvo mažamečiai, taip pat tai, kad tą dieną armėnai paėmę įkaitais 1275 azerbaidžaniečius.
Už tai (ne už žudynes, o už informacijos apie jas paskleidimą), 15min.lt ir D. Kuodytės nuomone, kažką tikriausiai reiktų pasodinti į kalėjimą, nes jei nepasodinsime, tai atbėgs rusai ir pradės varyti propagandą, nes nenaudėliai prokurorai neužkirto kelio azerbaidžaniečiams, tai dabar jau ir rusams bus galima. Viskas čia būtų sklandu, jei ne keletas „smulkmenų”.
Pirma „smulkmena” yra ta, kad Armėniją neteisėtai okupavus dalį Azerbaidžano teritorijos yra pripažinusi Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) saugumo taryba dar 1993 metais. Apie „fašistinę Kijevo chuntą, numušusią Malaizijos lėktuvą”, JTO rezoliucijos niekur neaptikau. Matyt, nerado ir prokurorai, o iškviesti ir apklausti JTO saugumo tarybos narius, balsavusius už minėtą rezoliuciją, jiems pasirodė, spėju, šiek tiek ekscentriška.
Antra „smulkmena” yra ta, kad ir Chodžaly tragedija bei jos aukų statistika yra pripažįstamos tarptautiniu mastu, nors Armėnija ir turi savo paaiškinimų.
Trečia „smulkmena“ – dėl scenarijaus. Tikrai yra vienas ir tas pats scenarijus, kuris nesunkiai atpažįstamas. Karabacho įvykių kontekstas yra labai panašus į viską, ką būtent Rusija darė, keršydama savo buvusioms kolonijoms visoje buvusios SSRS erdvėje. Moldovoje buvo sukurta „Padniestrė“, Gruzijoje – Abchazija ir Pietų Osetija, dabar atėjo Ukrainos eilė. Azerbaidžane, šalia jau atplėšto Karabacho. Mėginama dar skatinti dirbtinius talyšų ir lezginų separatizmus. Tą patį buvo mėginama daryti kitados ir Vilniaus krašte - tik nepavyko. Todėl, bandymas pateikti Chodžaly tragedijos ir JTO oficialiai pripažintos dalies Azerbaidžano teritorijos okupacijos paminėjimą, kaip Rusijai palankų veiksmą, yra tiesiog demagogija ir visko vertimas aukštyn kojomis. Tai beje, Kremliaus propagandistai visur ir daro – nuo Karabacho iki Ukrainos.
Pagaliau, net ir nesiveliant į kiekvieno demagogijos punkto dekonstrukcijas, belieka pasidžiaugti, kad prokuratūra rėmėsi vieninteliu logiškai išprotautu ir sunkiai atremiamu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos paaiškinimu. O paaiškinta tai, kas aišku kiekvienam, kuris ko nors stipresnio nevartoja: plakatuose buvo būtent nelemtų įvykių priminimas ir vertinimas. „Paminėto plakato komunikacinis tikslas yra informuoti, paskleisti pažiūras, nuomonę“, – nusprendė tarnyba.
Manau, ji nuspręstų tą patį, jei Armėnijos ambasada pakabintų savo tiesą įrodinėjančius plakatus ant pakelės stulpų arba oro balionų. Ir ačiū Dievui. Labai ačiū prokurorams ir etikos inspektoriams, kad nepasidavė pagundai įvedinėti cenzūrą ir, prisidengiant „informaciniais karais”, teisti už nuomonę. Tai būtų rusiškos, putiniškos tvarkos instaliavimas Lietuvos viešojoje erdvėje, dar gi gąsdinant ta pačia Rusija. Kokių grybų reikia prisivalgyti, idant kiltų tokios haliucinacijos ir idėjos – nežinia.
Arvydas Baniulis
