padniestrė

Penktadienį prorusiško separatistinio Moldovos Uždniestrės regiono ministerija pareiškė, kad dronas su sprogmenimis smogė į karinės bazės radiolokacinę stotį, tačiau niekas nebuvo sužeistas, didelė žala nepadaryta. Panašus incidentas įvyko ir prieš tris savaites. „Šiandien 14.35 val.

Moldovos Respublika kaltina Rusiją, kad ši, planuodama separatistiniame Uždniestrės regione įrengti kelis balsavimo punktus, pažeidžia tarptautinę teisę. Taip pažeidžiamas Moldovos suverenumas ir teritorinis vientisumas, pareiškė Užsienio reikalų ministerija Kišiniove, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Ministerija pranešė išsikvietusi Rusijos ambasadorių Olegą Vaznecovą ir pateikusi jam oficialų protestą dėl atitinkamo sprendimo. O. Vaznecovas kalbėjo apie nepagrįstus kaltinimus.

Pastarieji dveji metai kandidatei į Europos Sąjungą Moldovai buvo sunkiausi ir neramiausi per daugiau nei tris dešimtmečius, nes ji susiduria su Rusijos keliamomis grėsmėmis įvairiose viešojo gyvenimo srityse, sako šalies užsienio reikalų ministras. Nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pastarosios kaimynė Moldova susidūrė su daugybe krizių, kurios kartais kėlė nuogąstavimų, kad šalis taip pat atsidūrė Maskvos taikiklyje.

Po Padniestrės pseudodeputatų prašymo spausti Moldovos valdžią, kad ši atšauktų esą pradėtą blokadą šiam regionui, Vladimiras Putinas, skaitydamas savo metinį pranešimą, apie tai neužsiminė nė žodžiu. Vis dėlto nuo Kremliaus įtakos tolstanti Moldova siutina Maskvos režimą, tad tikėtina, kad rusai bandys šioje šalyje rengti perversmą. Šeši šimtai nepripažintos Padniestrės vadinamųjų deputatų prašėsi Rusijos pagalbos: esą Moldova Padniestrei taiko ekonominę blokadą.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija trečiadienį perspėjo dėl bet kokio Rusijos kišimosi po to, kai Moldovos separatistinio Padniestrės regiono lyderiai kreipėsi į Maskvą prašydami „apsaugos“. Šis Padniestrės separatistų žingsnis sukėlė nuogąstavimų, kad teritorija gali tapti nauju židiniu Maskvos kare su kaimynine Ukraina.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pareiškė remiančios Moldovos suverenitetą po to, kai separatistinio Padniestrės regiono pareigūnai kreipėsi į Rusiją prašydami „apsaugos“. „Jungtinės Valstijos tvirtai remia Moldovos suverenitetą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.

Rusijos marionetinės Padniestrės teritorijos deputatai oficialiai kreipėsi į Maskvą pagalbos dėl tariamai Moldovos organizuotos „ekonominės blokados“. Moldovoje nerimaujama, kad Kremlius gali pasinaudoti Padniestre ir sukelti karinius neramumus šiame regione. „Moldova faktiškai paskelbė ekonominį karą Padniestrei, sąmoningai kurdama sąlygas daugiamilijoniniam deficitui“, – skelbiama dokumente.

Prorusiškų separatistų kontroliuojamame Moldovos Padniestrės regione nepripažintos „valdžios“ atstovai vasario 28 d. gali surengti pseudoreferendumą dėl regiono prijungimo prie Rusijos. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Analitikai įspėja, kad apie tai tikriausiai bus paskelbta vasario 28 dieną įvyksiančiame „Padniestrės deputatų suvažiavime“ Kremliaus kontroliuojamame regione, kuriame šiuo metu gyvena apie 470 000 gyventojų.

Seime svarstant pataisas, kuriomis Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos kariams būtų uždrausta vykti į nedraugiškas šalis, Krašto apsaugos ministerija į tokį šalių sąrašą siūlo įtraukti ne tik Rusiją su Baltarusija, bet ir Moldovoje esančią Padniestrę, Kiniją, kitas valstybes.

Moldova iš šalies išsiunčia daugiau nei pusę Rusijos ambasados darbuotojų, paaiškėjus, kad šie galėjo šnipinėti vietos valdžios institucijas. Moldovą įsiutino tai, kad rusai ant savo ambasados stogo įrengė tikras antenų ir palydovų džiungles. Prasivėrus vartams iš Rusijos ambasados Moldovos sostinėje Kišiniove eina dešimtys žmonių su dėžėmis ir lagaminais. Tai – ne turistai, o Rusijos ambasados darbuotojai, kurie privalo palikti Moldovą.

Su sovietiniais šūkiais ant sienų ir Lenino biustu prie durų atrodo, kad laikas restorane „Back in SSSR“ sustojo. Restoranas yra ne kur kitur, o Tiraspolyje, Moldovos separatistinio Padniestrės regiono sostinėje. Tačiau išvaizda dar ne viskas. Rusijos remiamam sukilėlių regiono galiojimo laikui ateina galas: karas kaimyninėje Ukrainoje suteikia Moldovai galimybę pagaliau išspręsti 30 metų užsitęsusį konfliktą.

Su Ukraina besiribojančio Moldovos separatistinio Uždniestrės regiono promaskvietiška valdžia ketvirtadienį pranešė, kad užkirto kelią esą Kyjivo organizuotam teroro išpuoliui prieš separatistų pareigūnus. Moldovos premjeras sakė, kad nėra šios informacijos patvirtinimo, o Ukraina pavadino pastarąjį Uždniestrės pareigūnų pareiškimą Kremliaus surengta provokacija.

Moldovos gynybos ministerija penktadienį paneigė Rusijos kaltinimus, esą Ukraina kelia tiesioginę grėsmę jos prorusiškam separatistiniam regionui Padniestrei.

Moldovos Informacijos ir saugumo vadas Aleksandru Musteata mano, kad galimo Rusijos puolimo rizika išlieka ir gali būti realizuota jau kitais metais, tačiau tai labai priklausys nuo karo veiksmų Ukrainoje baigties. „Klausimas ne tame, ar Rusijos Federacija įgyvendins naują puolimą Moldovos teritorijos kryptimi, o kada tai įvyks: ar metų pradžioje, sausį, vasarą, ar vėliau – kovą, balandį“, – vietos televizijai kalbėjo Moldovos spec. tarnybų vadas.

Rusijos Federacijos karinės vadovybės bandymai pradėti plačią verbavimo kampaniją Rusijos remiamų Moldovos separatistų kontroliuojamoje Padniestrėje neduoda rezultatų. Gyventojai atsisako pasirašyti sutartis su Rusijos kariuomene, o „Rusijos karių operatyvinėje grupėje“ fiksuojami masinio dezertyravimo atvejai.

Moldovos premjero pavaduotojas pareiškė, kad tam tikri požymiai rodo galimą Rusijos ruošimąsi puolimui. Pasikeitusi separatistinio Rusijos darinio „Padniestrės respublikoje“ retorika kelia politikams nerimą. Olegas Serebianas interviu „The Times“ pasakojo, kad pranešimų apie užminavimą Moldovoje banga ir nepripažintos Padniestrės Moldovos Respublikos atstovų pareiškimai apie ketinimus inicijuoti „prisijungimą“ prieš Rusijos gali būti preliudija įsiveržimui.

Baltarusija yra „karo aikštelė“ Rusijai, bet savo karių į frontą nesiunčia. To, pasak ekspertų, nenori nei Baltarusijos diktatorius, nei karininkai, nes kariuomenė nepasiruošusi, o kariai nenori kariauti svetimame kare. Tiesa, Baltarusijoje Rusija tvarkosi, kaip išmano, todėl gali būti tik neilgo laiko klausimas, kada teoriškai laisva, bet praktiškai okupuota šalis taps oficialiai Rusijos provincija. O tada ir karas gali būti neišvengiamas.

Nuo Moldovos atsiskyrusios, Rusijos karių saugomos, bet pasaulyje nepripažintos Padniestrės Moldavijos Respublikos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad ši Moldovos teritorija planuoja „skelbti nepriklausomybę su tolimesniu prisijungimu prie Rusijos Federacijos“. „Padniestrės vektorius per visus respublikos egzistavimo metus išlieka nepakitęs, kas atsispindi ir 2006 metų rugsėjo 17-osios referendume, kur aiškiai įvardinta: nepriklausomybė su tolimesniu prisijungimu prie Rusijos Federacijos l...

Praėjus penkiems plataus masto karinio Rusijos įsiveržimo į Ukrainą mėnesiams kaimyninės Moldovos užsienio reikalų ministerija paskelbė neįleidusi į savo teritoriją rusų karių. Kišiniovo teigimu, Padniestrėje veikia neteisėta Rusijos karinė grupuotė, kuri pažeidžia neutraliteto statusą.

Maskvos remiamo separatistinio Moldovos Padniestrės regiono pareigūnai penktadienį paskelbė, kad bandyta pulti du infrastruktūros objektus regiono sostinėje Tiraspolyje. Incidentai įvyko po virtinės pranešimų apie atakas Padniestrėje, vis labiau nuogąstaujant, kad Rusijos karas Ukrainoje gali išplisti į kitas šalis. „Maždaug 4 val. 15 min. ryto šalia vienos įmonės naftos saugyklos sustojo automobilis, iš jo išlipo nenustatytos tapatybės vyras.

Kai tarp Moldovos ir Ukrainos įsispraudusiame prorusiškame Padniestrės regione nugriaudėjo keletas sprogimų, Europoje kilo nauja susirūpinimo banga. Moldovoje ir Padniestrėje žmonės ėmė pakuotis lagaminus ir svarstyti apie bėgimą. Daug kas ėmė baimintis, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali peržengti Ukrainos sienas. Tai neliudytų nieko gero, problemų kiekis galėtų išaugti geometrine progresija.

Tvyrant įtampai Rusijos remiamame Moldovos separatistiniame Padniestrės regione, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė Lietuvos paramą Kišiniovui. Nuotoliniame pokalbyje antradienį su Moldovos parlamento pirmininku Igoriu Grosu ji taip pat pažymėjo, kad pastarųjų dienų incidentai regione skirti destabilizuoti saugumo situaciją. „Moldova – viena iš Rytų partnerystės šalių, kuriai Lietuva skiria ypatingą dėmesį. Suprantame kaip karas Ukrainoje paveikė Moldovą.

Ukrainos žvalgybos šaltiniai teigia, kad yra „daug rodiklių“, rodančių, kad netolimoje ateityje Rusija surengs išpuolį prieš buvusią sovietų valstybę, kurios kariuomenėje yra tik 3250 karių, skelbia „The Times“. Tam tikri neramumai jau stebimi nepripažintos Padniestrės respublikos sostinės Tiraspolio oro uoste.

Kai svarstoma, kodėl iš tiesų prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, tenka prisiminti šaltą geopolitinę logiką. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Kremliuje viskas buvo paskaičiuota taip: Kyjivas paimamas per keletą dienų, šalyje pastatoma prorusiška vyriausybė, o po poros savaičių NATO sulaukia ultimatumo, kad visi amerikiečiai, priešakinių pajėgų batalionai bei oro policijos misijos mauna lauk iš visų valstybių į Rytus nuo Berlyno.

Nepripažintos Padniestrės Respublikos naujienų agentūra „Novosti Pridnestrovija“ pranešė apie šūvius netoli Kolbasna kaimo, kur yra dislokuoti amunicijos sandėliai. Įtampa regione auga pastarąsias tris dienas. Baiminantis, kad Rusija galimai siekia išprovokuoti dar vieną karinį konfliktą regioną palieka vietos gyventojai, suformavę didžiules eiles pasienyje.

Padėtis Moldovoje komplikuojasi po kelių pranešimų apie išpuolius prieš separatistinės Padniestrės infrastruktūrą. Virš šalies teritorijos nebeskraido lėktuvai, o iš Padniestrės į Moldovą nusidriekė milžiniška automobilių eilė. Padniestrės valdžia paskelbė „raudoną teroro išpuolių grėsmės lygį“. Rusijai užpuolus Ukrainą Moldova laikėsi neutralios pozicijos dėl įtemptos situacijos Padniestrėje ir energetinės priklausomybės nuo Rusijos.

Tiraspolyje, šalia nepripažintos, separatistinės Padniestrės Respublikos nacionalinio saugumo ministerijos pastato nugriaudėjo sprogimas. Paviešintose nuotraukose matyti ant grindinio numestų granatsvaidžio raketų tūtos. Apie galimas aukas, ar išpuolio priežastis nėra pranešama. Padniestrė yra Moldovai priklausantis regionas, dėl kurio separatistinio valdymo nesutariama jau kelis dešimtmečius.

Tiraspolio „Šerif“ futbolo klubas šią savaitę pateikė sensaciją nugalėjęs tituluotąjį Madrido „Real“. Klubas oficialiai atstovauja Moldovai, tačiau priklauso nepripažintos Padniestrės respublikos oligarchams, kurie laiko monopolį faktiškai visose svarbiausiose šalies verslo srityse.

Moldova reikalauja išvesti Rusijos karius iš jos teritorijos ir sako, kad tai padės sukurti palankesnę atmosferą ieškant visapusiško ir tvaraus Padniestrės konflikto sprendinio, antradienį pareiškė moldavų užsienio reikalų ir europinės integracijos ministro pavaduotojas Lilianas Darii. Tai jis sakė per Kišiniove įvykusį susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Grigorijumi Karasinu.

Prorusiškų pažiūrų Moldovos prezidentas Igoris Dodonas antradienį pareiškė, kad Maskvos remiamo separatistinio Padniestrės regiono klausimas bus sprendžiamas visuotiniame referendume. „Manau, kad dėl Padniestrės (statuso) sureguliavimo klausimo tarp prezidento, parlamento ir vyriausybės neturėtų būti nesutarimų. Turime rasti politinį sprendinį, ir jis turi būti patvirtintas visuotiniu referendumu“, – antradienio vakarą savo surengtoje pirmojoje spaudos konferencijoje sakė I.Dodonas.

Moldovos prorusiškas separatistinis Padniestrės regionas sekmadienį savo naujuoju prezidentu išsirinko parlamento pirmininką Vadimą Krasnoselskį, rodo balsavusių rinkėjų apklausos, bet šių rezultatų tarptautinė bendruomenė nepripažins. V.Krasnoselskis surinko 69,8 proc. balsų, o iki šiol prezidento poste dirbęs Jevgenijus Ševčiukas - 18,8 proc., nurodė Rusijoje įsikūręs prokremliškas viešosios nuomonės tyrimų institutas VTsIOM.

„Nepainioti sporto ar muzikos su politika“ siūloma dažnai, kai Vakarų šalys nusprendžia atsiriboti nuo Kremliaus propagandą platinančių veikėjų. Kai kuriais atvejais diskusijos galimos, tačiau po Marjanos Naumovos pasisakymo belieka gūžtelėti pečiais.

Žinių radijas Vokietijos ir Prancūzijos vadovams penktadienį derantis su Rusijos prezidentu dėl taikos Ukrainoje, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad šiame konflikte atėjo lūžio taškas, tačiau prognozuoti susitarimus būtų sunku. Be to, jis pažymėjo, kad vienas iš galimų Rytų Ukrainos teritorijų scenarijų – tai nepripažintos Moldovos dalies prie Ukrainos sienos Padniestrės likimas, įšaldytas konfliktas, kuomet teritorija prižiūrima tarptautinių pajėgų.

Lietuvos Seimo narius ir net didelių žiniasklaidos priemonių vedamųjų rašytojus ištinka haliucinacijos ir jie ima šauktis cenzūros bei bauginti nebūtais dalykais. Sunku patikėti, bet to įrodymas – 2014 m. rugpjūčio 8 dienos straipsnis portale 15min.lt., kurio pavadinimas „Prokurorai atvėrė kelią Vilniaus gatvėse skleisti ir Rusijos propagandą“. Ką gi tokio baisaus padarė Vilniaus apygardos prokuratūra? O gi nutraukė ikiteisminį tyrimą „dėl reklamų, kuriose Armėnija buvo įvardinta okupante.

Rusijos vicepremjeras Dmitrijos Rogozinas patikino Padniestrės vadovus, kad Rusija suteiks būtiniausią paramą Tiraspoliui, jeigu Moldova ir Europos Sąjunga (ES) pasirašys asociacijos sutartį lapkritį vyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje. „Moldovai tai labai rimtas sprendimas, – D.Rogozinas sakė žurnalistams Tiraspolyje.

Moldovoje, kur neeiliniai parlamento rinkimai jau yra tapę beveik norma, ir vėl politiškai neramu. Ilgą laiką dėl nesutarimų tarp Aljanso už europinę integraciją (AEI) dalyvių ir Komunistų partijos šalis negalėjo išrinkti prezidento. Dabar atsistatydino vyriausybė.

Pastarųjų metų Rusijos geopolitiniuose žaidimuose Padniestrės korta beveik nebuvo traukiama. Net kai 2008 metais Maskva pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę, nepripažintai Padniestrės Moldovos Respublikai (PMR) buvo leista suprasti, kad šis precedentas kol kas neturės didesnės reikšmės jos likimui.

Kišiniovo meras D. Kirtoake sukritikavo V. Putino kreipimasi , kurį Rusijos vyriausybės vadovas nusiuntė nepripažintos Padniestrės respublikos partijai. Pasipiktinęs Moldovos sostinės vadovas pažymėjo, nors Rusija oficialiai nepripažįsta Padniestrės respublikos teisėtumo, tačau palaiko itin draugiškus santykius su valstybingumo požymius turinčio darinio partija, rašo lenta.ru. „Mums spjauna į veidą. Norėčiau matyti Moldavijos oficialių asmenų reakciją.