Balsas.lt tęsia aiškinimąsi, kas vyksta Lietuvos lošimų rinkoje. Pirmojoje dalyje pastebėta, kad rinkos dalyviams taikomi ne vienodi kriterijai, teoriškai įstatymo uždrausti lošimai internetu yra vykdomi, o juose dalyvaujančiųjų identifikavimas – simboliškas, nors sritis laikoma problemine ir pavojinga nepilnamečiams.
Kaip Europoje?
Portalas paprašė teisininkų išaiškinti, kaip Lietuvoje susiklostęs rinkos reguliavimas būtų vertinamas europinės teisės kontekste. Išanalizavus Lietuvos valstybės institucijų veiksmus ir skirtingą, jau daugiau kaip dešimt metų galiojančio Azartinių lošimų įstatymo nuostatų taikymą peršasi išvada, jog net ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos Lietuvoje reikšmės neturi.
Advokatas Kęstutis Kvainauskas atkreipia dėmesį, jog mūsų šalis ignoruoja europinius teisinius precedentus. „Schindler byloje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) dar 1994 m. patvirtino, kad lošimų paslaugų teikimas ir naudojimasis jomis yra ūkinė veikla, kuriai yra taikoma Europos Sąjungos teisė. Tuo tarpu Gambelli, Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International bei kitose bylose ESTT taip pat konstatavo, kad Europos Sąjungos teisė yra taikoma ir elektroninėmis priemonėmis siūlomoms lošimo paslaugoms.
Išanalizavus ESTT nuomonę ir ne teisininkui tampa aišku, kad nors valstybės, ES narės, ir gali nekliudomos nustatyti savo politikos azartinių lošimų srityje tikslus ir, jei reikia, tiksliai apibrėžti siektiną apsaugos lygį, tačiau apribojimai, kuriuos jos nustato, vis dėlto privalo pagal Europos Sąjungos teisę atitikti elementarius proporcingumo reikalavimus. Svarbiausia – būti taikomi nediskriminuojant. Sąlygos visiems tiesiog turi būti vienodos. ESTT, išanalizavęs eilę su netinkamu azartinių lošimų reglamentavimu ir taikymu atskirose valstybėse narėse susijusių bylų yra ne kartą nurodęs, jog kiekvienu atveju yra būtina tiksliai įvertinti, ar valstybėje narėje nustatyti apribojimai neviršija to, kas yra būtina tos valstybės deklaruojamiems tikslams pasiekti. ESTT praktikoje nuolat akcentuojama, jog nacionaliniai teisės aktai gali garantuoti nurodyto tikslo įgyvendinimą tik tais atvejais, jeigu konkrečiomis ribojančiomis priemonėmis yra iš tikrųjų ir nuosekliai bei sistemingai šio tikslo siekiama,“ – portalui Balsas.lt teigė K. Kvainauskas.
Susidaro įspūdis, kad tiek Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (dabar jau Lošimų priežiūros tarnybos Prie LR finansų ministerijos (LPT) veiksmai, tiek Generalinės prokuratūros (GP) nuolaidumas ginant viešąjį interesą teismuose yra „kiek nelogiški“. Galiojant absoliučiam draudimui teikti lošimų paslaugas internetu vis dėlto pasirinktiems lošimo paslaugų teikėjams pati lošimų kontrolę turinti vykdyti institucija bene be apribojimų leidžia teikti lošimų paslaugas internetu, o GP kaip tyčia praleidžia terminus tokiems veiksmams apskųsti, tik patvirtina, kad dėl neaiškių priežasčių daliai nacionalinių subjektų Lietuvoje yra suteiktas imunitetas tiek nuo Azartinių lošimų įstatyme, tiek nuo Europos Sąjungos teisės aktų nuostatose nustatytų konkrečių draudimų ir įpareigojimų.
Kyla įtarimų, kad tokiais skirtingai įvairiems subjektams taikomais lošimo paslaugų internetu ribojimais Lietuvoje nėra nuosekliai, sistemingai siekiama deklaruojamų tikslų ir jog tokiais ribojimais nėra sumažinamos lošimų galimybės. Turint omenyje, jog lošimų paslaugas internetu be apribojimų ir su LPT palaiminimu vis dar teikia tik išskirtinis asmenų ratas, tampa akivaizdus skirtingų subjektų traktavimas esant vienodoms sąlygoms, arba kalbant teisiniais terminais – diskriminacija.
Anot teisės specialistų, Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, draudžiančios nustatyti nepagrįstus ribojimus ir faktiškai toleruoti diskriminaciją, yra privalomos visoms valstybėms narėms ir jų institucijoms, taigi, tame tarpe ir Lietuvai. Kiekviena valstybė, ES narė, prisiėmusi materialaus pobūdžio įsipareigojimus, turi laikytis ir nepažeisti tiek Europos Sąjungos sutarčių, tiek bendrųjų ir elementarių teisės principų. Kiekvienai valstybei narei, pažeidusiai įsipareigojimus pagal sutartis, gali kilti atsakomybė bei pareiga atlyginti privačiam asmeniui dėl tokio Europos Sąjungos teisės pažeidimo padarytą žalą. Įdomiausia yra tai, kad sprendžiant, ar valstybė narė laikosi Europos Sąjungos teisės aktuose numatytų įpareigojimų yra vertinami ne atskirų valstybės institucijų – įstatymų leidėjo (priėmusio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą), Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (patvirtinusios lažybų veiklą internetu leidžiančius nacionalinių subjektų reglamentus), GP (praleidusios terminą skundams dėl Valstybinės lošimų priežiūros institucijos nutarimų paduoti), o visų šių institucijų (kaip vieno subjekto – Lietuvos valstybės) bendri veiksmai, todėl išvengti Lietuvos valstybės atsakomybės prieš Europos Sąjungą, šį kartą gali ir nepavykti.
Valstybė atsikalbinėja toliau
LPT Teisės taikymo ir veiklos organizavimo skyriaus vedėja Indrė Rulevičiūtė situaciją komentuoja kitaip. „Lietuvoje azartinius lošimus organizuojanti bendrovė lažybas gali organizuoti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos patvirtintų lažybų organizavimo reglamentų nuostatomis. Lažybos internetu organizuojamos kaip aprašyta bendrovės lažybų organizavimo reglamente ir tokia apimtimi, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo nuostatoms“, teigia ji.
Tokia LPT prie LR FM pozicija is esmes skiriasi nuo jos pirmtakės VLPK anksčiau turėtos pozicijos ir LR Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo aiškinimo. LR licencijuotoms bendrovėms įstatymas nenumato galimybės organizuoti lažybas kitaip, nei lažybų punktuose ir priimat statymus kitaip, nei grynais pinigais tuose pačiuose lažybų punktuose. Reali situacija yra tokia, kad VLPK ir LPT patvirtinti licencijuotų lažybų organizatorių reglamentai prieštarauja galiojančiam įstatymui, nes juose numatoma galimybė lažintis internetu nesilankant lažybų punkte bei atlikti statymus bei gauti laimėjimus ne grynais pinigais taip pat nesilankant lažybų punkte. Reglamentas, kaip patvirtintų bet kuris teisininkas, negali prieštarauti įstatymui.
Pripažįsta, kad diskriminuoja
Dar įdomiau tai, kad LPT pripažįsta, kad situacija rinkoje yra diskriminacinė ir nemato tame nieko blogo – kažkur yra kažkokie reformų projektai, o kol kas neva viskas teisėta ir teisinga.
„Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 8 straipsnis apibrėžia lošimus organizuojančius subjektus. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad lošimus turi teisę organizuoti akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, veikiančios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka bei gavusios šios veiklos licencijas ir leidimus atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) arba kai Institucija patvirtina totalizatoriaus ar lažybų lošimo reglamentą. Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu užregistruotas azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIP-3447) (toliau – Projektas), kurio 5 straipsnis teisę organizuoti lošimus numato ir Lietuvos Respublikoje įsteigtam bendrovės filialui, įstatymo nustatyta tvarka gavusiam licenciją ir leidimą. „Bendrove“ pagal Projekto 2 straipsnio 3 dalį laikoma Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigta akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė arba valstybėje narėje pagal šios valstybės narės teisės aktus įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio buveinė yra valstybėje narėje,“ – aiškinama I. Rulevičiūtės komentare.
Išeina taip, kad LPT pripažįsta, kad šiuo metu galiojantis LR įstatymas prieštarauja ES teisei, nes diskriminuoja užsienio lažybų organizatorius. Mat – šiuo metu galiojantis įstatymas nenumato galimybės kitose ES šalyse įsteigtiems lažybų organizatoriams veikti LR neįsteigus čia AB arba UAB. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas būtent dėl tokios diskriminacijos ir yra pasisakęs savo sprendimuose. Taigi, kažkur yra kažkokie projektai, kažkas kažkada bus priimta, o kol kas LPT pučia vietos lošėjų dūdą.
