Autizmo spektro sutrikimas ir aktyvumo, dėmesio sutrikimas: kas tai?
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, angliškai dar vadinamas ADHD, yra neurologinis sutrikimas, kurio pirmieji požymiai pastebimi dar ankstyvoje vaikystėje. Šis sutrikimas laikomas vienu aktualiausių ir problemiškiausių sutrikimų vaikų ir paauglių psichiatrijoje. Nustatyta, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra įgimtas ir lydintis visą gyvenimą. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo požymiai gali pasireikšti palaipsniui, todėl apie 18 % atvejų sutrikimas pasireiškia suaugusiame amžiuje.
Autizmas yra plataus spektro nespecifinis sutrikimas, kurio priežastys iki šiol nėra tiksliai žinomos. Autizmo spektro sutrikimas priskiriamas įvairiapusiams raidos sutrikimams, o tai reiškia, kad asmeniui yra sutrikusi įvairių sričių raida. Šis sutrikimas – vienas sunkiausių raidos sutrikimų, kurio požymių turi 0,25–0,5 % populiacijos.
Kokie panašumai būdingi autizmo spektro sutrikimui ir aktyvumo, dėmesio sutrikimui?
Tiek aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, tiek autizmo spektro sutrikimas yra neurologiniai sutrikimai, darantys įtaką toms pačioms ir panašioms smegenų funkcijoms. Nors tai skirtingi sutrikimai, pastebima, kad autizmo spektro sutrikimas ir aktyvumo, dėmesio sutrikimas turi daug panašumų. Abu minėtus sutrikimus turintys vaikai pasižymi savistimuliaciniu elgesiu (plasnojimu, plojimu, šokinėjimu ir kitais pasikartojančiais judesiais), sensoriniais jautrumais (jautrumui kvapams, skoniui, garsui ar lytėjimui). Jiems būdingas nedėmesingumas, impulsyvumas, padidėjęs aktyvumas. Dažnai stebimi sunkumai užmezgant ir palaikant santykius ar akių kontaktą su bendraamžiais.
Nors anksčiau buvo manoma, kad tas pats vaikas negali turėti ir aktyvumo, dėmesio sutrikimo, ir autizmo spektro sutrikimo, tačiau psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo 5-ajame leidime patvirtinta, kad šie sutrikimai gali pasireikšti tam pačiam vaikui. Manoma, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimą bei autizmą sieja bendras genetinis ryšys, todėl apie 14 % autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų yra diagnozuotas ir aktyvumo, dėmesio sutrikimas.
Tiek aktyvumo, dėmesio sutrikimą, tiek autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų smegenų sritys, atsakingos už sprendimų priėmimą, impulsų kontrolę, laiko valdymą, susikaupimą ir organizavimo įgūdžius, vystosi kiek kitaip nei neurotipiškų vaikų. Daugeliui bent vieną iš šių sutrikimų turinčių vaikų paveikiami ir socialiniai įgūdžiai.
Dėl iš pažiūros panašių požymių visuomenėje šie du sutrikimai dažnai painiojami tarpusavyje, tačiau gilesnis palyginimas rodo, kad šie sutrikimai yra skirtingi.
Sutrikimo diagnozavimas
Daugeliui vaikų aktyvumo ir dėmesio sutrikimas pirmą kartą diagnozuojamas maždaug tuo metu, kai jie pradeda lankyti darželį ar mokyklą. Dažnai aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčių vaikų elgesys skiriasi nuo bendraamžių elgesio, o tai geriausiai pastebima ugdymo grupėje. Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, kitoniškumas dažnai pastebimas jiems dar nesulaukus antrojo gimtadienio ir diagnozuojamas ankstyvoje vaikystėje, maždaug antraisiais–trečiaisiais gyvenimo metais. Kitiems vaikams autizmo požymiai gali būti mažiau pastebimi, kol jie nelanko ugdymo įstaigos ir nepatiria socialinio elgesio sunkumų grupėje.
Dėmesio sutelkimo ypatumai
Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, gali susidurti su sunkumais ilgai išlaikant dėmesį ties viena veikla – jie gali lengvai išsiblaškyti. Visiškai priešingai yra su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą. Jie gali domėtis viena ar keliomis temomis, ypač tiksliaisiais mokslais. Galima aiškiai pastebėti skirtumų tarp autistiško vaiko bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčio vaiko, kai jie atlieka namų darbus mokykliniame amžiuje arba ugdomąsias užduotis raštu ikimokykliniame amžiuje. Dauguma vaikų, turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, patiria problemų, kai jiems reikia pabaigti užduotis, nepriklausomai nuo to, ar užduotys įdomios ir įtraukiančios, ar ne. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai nepatiria sunkumų atliekant jiems patinkančias užduotis, tačiau jie gali atsisakyti atlikti jiems nepatinkančias ir nedominančias užduotis.
Bendravimo skirtumai
Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, bendraudami su kitais gali nuolat kalbėti, pertraukinėti kitus, kalbėti per garsiai ar per greitai. Jie gali nekreipti dėmesio ar nepastebėti, kaip į kalbėseną reaguoja aplinkiniai, net jei reakcija ir neigiama. Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, dažnai kyla sunkumų išreiškiant ir perteikiant savo mintis ir emocijas, reikalingą informaciją. Kalbėdami jie gali nemimikuoti, nenaudoti gestų, kalbėti net tada, kai aplinkiniai tuo nesidomi. Šie vaikai įprastai turi problemų pradėdami pokalbį ir reaguodami į socialinę sąveiką. Socialinėse situacijose jie gali nesuprasti pokalbių ar perkeltinės prasmės.
Struktūra ir rutina
Vaikams, turintiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, dažniausiai gana greitai atsibosta ta pati rutina, informacija, todėl jie to vengia. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl jie išsišoka ugdymo įstaigose. Išsiblaškymas pasireiškia, atsiradus nuoboduliui, o be naujovių ir įvairovės vaikams, turintiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, neįmanoma ramiai dalyvauti pamokose. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai paprastai randa paguodą rutinoje. Jie nemėgsta aplinkos pokyčių, todėl dauguma šių vaikų kiekvieną dieną reikalauja laikytis nustatyto grafiko ir dienos struktūros. Jie gali norėti kiekvieną dieną valgyti tą patį maistą, skaityti tą pačią knygą ar žaisti tuos pačius žaidimus. Tai yra ritualizuoto, pasikartojančio elgesio, kurį jie demonstruoja, dalis.
Rekomendacijos, kaip bendrauti su vaikais, turinčiais aktyvumo ir dėmesio sutrikimą
Kuo rečiau vartokite žodį „ne“. Dauguma aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčių vaikų žodį ,,ne“ girdi taip dažnai, kad nekreipia dėmesio į jį tol, kol jis daug kartų nepakartojamas. Pasinaudokite kitais būdais tikslui pasiekti, pavyzdžiui:
- Suteikite vaikui kitą alternatyvą: ,,ant sienos piešti negalima, piešti galima tik ant popieriaus“.
- Siūlykite dvi galimybes, kad nebūtų progos pasakyti ,,ne“: ,,ar nori dabar atlikti užduotį, ar po pertraukėlės?“
- Suteikite informacijos: ,,jei taip darysi, daiktas sulūš“.
- Padrąsinkite: ,,atsakymas – jau čia pat“.
Paskatinkite nesivaržyti paprašyti pagalbos, nes dauguma jų nelinkę prašyti prašyti pagalbos. Pagalbos jiems gali reikėti daugiau ir ilgesnį laiką nei bendraamžiams.
Prisiminkite, kad šiuos vaikus lengva sutrikdyti. Stresas, spaudimas ir nuovargis gali paskatinti netinkamą elgesį.
Rekomendacijos, kaip bendrauti su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą
Autistiškiems vaikams sunku suprasti humorą, perkeltinę prasmę, subtilias užuominas ar perskaityti kito žmogaus emocijas, mimikas. Kartais autistiškiems žmonėms gali būti sunku suprasti ir pačią kalbą, kai kalbama per greitai, per ilgais sakiniais ir pateikiama daug informacijos, todėl kalbėkite aiškiai ir trumpais sakiniais.
Autistiškiems vaikams itin svarbi rutina, jie mėgsta tvarką, struktūrą ir nuspėjamumą. Jiems patinka taisyklės, kurių jie griežtai laikosi. Pokyčiai ir spontaniški planų pasikeitimai autistiškiems žmonėms kelia stiprų nerimą, todėl apie pasikeitimus autistiškam žmogui naudinga pranešti kiek galima anksčiau.
Būkite jautrūs, empatiški ir pastebėję, kad vaikas jaučiasi neužtikrintai dėl savo elgesio ar atliekamos veiklos, naudokite socialinius paskatinimus („tu puikiai atlikai užduotį“, „aš labai džiaugiuosi“, „didžiuojuosi tavimi“, „duok penkis“), fizinius paskatinimus (pakutenimą, pakėlimą į orą, pasupimą ant rankų). Taip pat galite naudoti ir daiktinius paskatinimus (mėgstamą žaislą, dėlionę, konstruktorių) ar valgomus paskatinimus (saldainius, vaisius ar mėgstamus užkandžius).
Atminkite, kad netinkamas ar net kiek agresyvus elgesys nėra suplanuotas iš anksto ir daromas tyčia, norint pakenkti. Aplinkiniams neįprastą ir kartais net nepriimtiną elgesį lemia pernelyg didelis vaiko nerimas, nesaugumo jausmas ir kiti vidiniai išgyvenimai, dėl kurių vaikas jaučiasi blogai.
Autizmo spektro sutrikimai yra viena plačiausiai tyrinėjamų vaikų psichiatrijos sričių, tačiau Lietuvoje su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais dirbantiems specialistams bei jų šeimoms labai trūksta bendrosios informacijos apie šių sutrikimų ypatumus, kuri galėtų padėti tiksliau parinkti ir taikyti reikiamą gydymo metodiką.
Todėl Altamedica vykdo projektą „SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje“. Projektas finansuojamas EEA ir Norway Grants lėšomis. Projekto partneriai – Norvegijos Psichoanalizės institutas (https://www.psykoanalyse.no/).
Šio projekto tikslas – sveikatos paslaugų netolygumų mažinimas, adaptuojant Lietuvoje nenaudotą metodiką darbui su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, apmokant specialistus bei išplėstinės šeimos narius.
Straipsnį parengė Altamedica klinikos logoterapeutė Edita Akstinavičienė.
