Praėjusi XVII-oji vyriausybė ne tik buvo ta, kuriai teko tvarkytis su visiškai nepažįstama grėsme, kurti iki tol neegzistavusias tvarkas, struktūras, bet ir dėlioti išmoktų pamokų sprendimus. O pamokų būta ne viena.
Pandemija parodė, kad tokia infekcinių ligų gydymo infrastruktūra, kurią turėjo Lietuva, buvo nepakankama tokios apimties pandemijos sukeltų susirgimų gydymui. Sistemai teko adaptuotis teikti pagalbą COVID pacientams, tuo pat metu atidedant planines paslaugas kitomis ligomis sergantiems, tikintis, kad pandeminė situacija ilgai netruks ir bus galima grįžti prie įprasto darbo organizavimo.
Tačiau su pandemija gyvename jau dveji metai. O viena iš pamokų ir buvo susijusi su poreikiu turėti tinkamą infekcinių ligų gydymui skirtą infrastruktūrą, kuri leistų teikti pagalbą infekuotiems pacientams, tuo pat metu išsaugant ir visas kitas sveikatos priežiūros paslaugas.
Todėl dar 2020 metų lapkričio 5 dieną buvo patvirtinta Infekcinių ligų valdymo ir kontrolės 2020–2025 metų koncepcija, kurioje buvo suplanuotas infekcinių ligų klasteris. Infekcinių ligų gydymo centrai buvo suplanuoti penkiuose didžiausiuose Lietuvos regionuose, o Vilniaus ir Kauno klasteriams Vyriausybė buvo suplanavusi ir paskyrusi pinigus bei davusi pavedimą pradėti projektavimo darbus.
Atėjo rinkimai, Vyriausybės pasikeitė. Virusas, būdamas apolitiškas, plito toliau. Tačiau kiti sprendimai liko priklausomi nuo politikų. O politikai nusprendė, kad infekcinių ligų gydymo infrastruktūros Lietuvai nereikia ir jos įgyvendinimo datą planuodami Vyriausybės programą nurodė 2026 metus. T.y. tuomet, kuomet porą metelių pailsėję po pasibaigusios kadencijos, tikėtina jau būdami opozicijoje galėtų klausti, kodėl iki šiol nieko nepadaryta.
Šios kadencijos metu kelis kartus apie infekcinių ligų klasterį paklausti tiek ministras, tiek viceministrai kažką neaiškiai numykdavo, pasakydami, kad vertins ar tokio klasterio reikia ir tada spręs. Praėjusių metų vasario mėnesi raštu užklausus Sveikatos apsaugos bei Finansų ministerijų apie klasterį, atsakymas buvo toks, kad buvo aišku, jog niekas neaišku. Apie jokį prioritetą ar skubėjimą nebuvo nė kalbos.
Jei būti visiškai tikslu, tai Finansų ministerijos atsakymas buvo toks: „Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2021 m. vasario 3 d. nutarimu' pripažino netekusiu galios DNR plano įgyvendinimą reglamentuojanti teisės akta ir patvirtino Europos Sąjungos fondų lėšomis tikslingų finansuoti veiksmų ir projektų ir tarptautinio veiksmo sąrašą (toliau - projektų sąrašas).
Infekcinių ligų klasterio projektas Projektų sąraše nenurodytas, todėl Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaudamasi minėto LRV nutarimo 3 punktu, šiuo metu vykdo visų DNR plano projektų peržiūrą, siekdama įvertinti jų įgyvendinimo tikslingumą, apimtis ir terminus, galimus finansavimo šaltinius.“ Trumpai tariant mandagia biurokratine forma paklausėjas buvo pasiųstas šunims šėko pjauti.
Gydymo įstaigoms, kurios buvo pradėjusios projektavimo darbus (tą tikrai darė kauniečiai), buvo uždavinėjami klausimai ką jie čia daro ir pan. Buvo duodama suprasti, kad
klasterio gali nebūti iš viso. Džiaugiuosi, kad buvusios vyriausybės pavedimai buvo vykdomi nesiblaškant, todėl Kaunas šiuo metu turi jau 85 proc. atliktų projektavimo darbų.
Įdomus faktas yra tas, kad Lietuvoje viešint Europos komisijos pirmininkei Ursulai fon der Leyen ji Lietuvos infekcinių ligų klasterį įvardino, kaip puikų pavyzdį, kuris rodo, jog šalis išmoko pandemijos pamokas ir ruošiasi ateities iššūkiams...
Tačiau kaip istorija dėliojosi toliau? Visiškai neseniai žurnalisto paklaustas apie tai, kodėl per du metus sveikatos sistema nepasiruošė tam didesniam infekcinių pacientų skaičiui, kad nereikėtų stabdyti kitų paslaugų ir įvedinėti karantinų, A.Dulkys pateisė žurnalistą ir pareiškė, kad tik per metus, leisdamas suprasti, kad jis dirba tik metus ir neturėjo laiko.
Na, o realybė yra tokia, kad reikėjo tiesiog nestabdyti to, kas buvo pradėta dar buvusios Vyriausybės ir jau šiemet būtų buvę galima pradėti infekcinių ligų klasterio rangos darbus. Vietoje to, ministras eilinį kartą pamelavo, kad vietoje buvusių dviejų centrų per tą laiką jis neva suplanavo penkis. Tuo dar kartą parodydamas, kad nesigaudo situacijoje.
Šiandien vykusiame šešėlinės vyriausybės posėdyje ministerija buvo paraginta paskubėti su infekcinių ligų klasterio kūrimu, atlyginti gydymo įstaigų jau patirtas projektavimo išlaidas ir dar šiemet skirti finansus tam, kad būtų paskelbti konkursai ir pradėti rangos darbai.
Kitas, labai svarbus pasirengimo krizėms komponentas, esminių valstybės institucijų veiklos peržiūrėjimas ir gerinimas. To siekdama buvusi vyriausybė priėmė sprendimą perkelti Ekstremalių sveikatai situacijų centrą į Kauną, t.y. į geografiškai saugesnę lokalizaciją, atsižvelgiant į galimas Astravo elektrinės grėsmes.
Kaunas buvo pasirinktas ir dėl to, kad ten bendradarbiaujant su karo medicinos tarnyba būtų buvę galima plėtoti krizinių situacijų valdymą įtraukiant ne tik sveikatos institucijas ir geriau viską koordinuojant, kaip tai daroma Izraelyje, kuriame lankėsi KAM ir SAM delegacija susipažindama su ekstremalių situacijų valdymu dar iki prasidedant pandemijai. Tačiau panašu, kad naujajai valdžiai neįdomūs nei buvę argumentai, nei tai, kas buvo planuota.
Važiuodamas pro Ekstremalių sveikatai situacijų centro Kaune pastatą pastebėjau, kad nuo jo jau nukabinta iškaba, o buvusių darbuotojų teigimu Kaune liko vos 3 darbuotojai. Neužmegzti ir jokie ryšiai su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, kuriame veikia ekstremalios medicinos rengimo padaliniai. Centro tarsi neliko. Nieko nebegirdime ir apie valstybės rezervo sandėlius, į kuriuos buvo investuoti nemaži pinigai.
Atsižvelgiant į buvusias grėsmes ir paaiškėjusius naujus poreikius sandėliai buvo užpildyti reikiamomis priemonėmis pagal maksimaliai rizikingą scenarijų. Pamokas buvome išmokę. O man daug kartų teko žurnalistams komentuoti kokiam laikui ir kokių priemonių turime sukaupę. Šiandien apie tai nebėra jokių klausimų. Nei apie priemones, nei apie sandėlius, nei apie tų priemonių atnaujinimą baigiantis galiojimo terminui. Nieko. Užtat, kiek girdėjau, yra atliekamas centro auditas...
Į šiandienos šešėlinės vyriausybės posėdį kviesti ministerijos atstovai atsakė, kad neturi laiko, o visus klausimus galima užduoti ministrui per vyriausybės valandą, kur jis ką nors abstrakčiai papostringaus, arba parašyti raštu ir mums bus atsakyta pagal įstatyme nustatytus terminus. Liaudiškai tariant buvo pasiūlyta eiti...
Įdomu tai, kad Ekstremalių sveikatai situacijų centro vadovė ir jos pavaduotoja buvo nurodžiusios jog dalyvaus posėdyje ir papasakos apie centro veiklą ir perspektyvas. Tačiau taip ir nepasirodė bei neįspėjo apie pasikeitusius planus. Spėčiau, kad geri norai pasibaigė ministerijos vadovybei sužinojus apie norus bendrauti su opozicija. Tai štai toks pas mus skaidrumas ir tokios (ne)išmoktos pandemijos pamokos.
Komentaro autorius: Seimo narys Aurelijus Veryga.
