Praėjusią savaitę Vyriausybės atstovai pranešė, kad sparčiai plintant naujajai koronaviruso omikron atmainai, nuspręsta imtis naujo COVID-19 pandemijos suvaldymo būdo: nuo šio antradienio į vietas, kur reikalingas galimybių pasas, nebėra įleidžiami asmenys, kuriems praėjo septyni mėnesiai po antrojo skiepo (arba pirmosios Janssen vakcinos dozės).
Galimybių pasas išduodamas tik savo lėšomis pasidarius PGR tyrimą (jis būtų išduodamas 72 val.), persirgus arba gavus sustiprinančiąją vakcinos dozę.
Apie įsigaliojusius ribojimus plačiau skaitykite straipsnyje: Keičiama galimybių paso tvarka: tampa privalomas vaikams, darbuotojai turės skiepytis arba testuotis, daliai nebegalios.
Iki šiol SAM, kiekvienam gyventojui, kuriam praėjo minėtas terminas po pasiskiepijimo pagal pilną vakcinacijos schemą, siunčia SMS pranešimą su tekstu:
„Primename, kad praėjus 210 d. (7 mėnesiams) nuo pilno pasiskiepijimo COVID-19, jūsų galimybių pasas nustos galioti. Lengviausia jį pratęsti pasiskiepijus sustiprinančiąja doze. Registruotis skiepui galite trumpuoju numeriu 1808 arba www.koronastop.lt“.
Verslo atstovė įsitikinusi – gali kilti konfliktų
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė tvirtina, kad per vėlai buvo pranešta apie naujus pandemijos suvaldymo būdus, nors šie buvo priimti dar lapkričio pabaigoje. Jos teigimu, nesuprantama, kodėl tik prieš pat sprendimų įsigaliojimą, praėjusią savaitę, valdantieji pradėjo apie juos komunikuoti.
„Patys aiškintojai skirtingai aiškina. Teko susidurti, kad sveikatos centras skirtingai aiškina kiekvienu atveju. Naujos nustatytos taisyklės yra gana painios ir tikrai buvo per vėlai pradėta komunikuoti, nes ten, kad suprastų, įsigilintų, tikrai reikia laiko.
Žinome, kad rytoj bus sudėtinga diena, bus nemažai konfliktų“, – teigia ji.
Iki šiol galimybių pasas buvo reikalaujamas ir iš vaikų nuo 16 metų. Nuo gruodžio 28 dienos jis įsigaliojo ir vaikams sulaukusiems 12 metų ir dviejų mėnesių.
R. Vainienė įsitikinusi – du papildomi mėnesiai įneša painiavos.
„O kaip ten reikės apsauginiams skaičiuoti? Nors ir nėra tai labai sudėtinga, bet vis tiek, papildoma užduotis“, – sako ji.
SAM atstovų pasiteiravus, kaip nuo gruodžio 28 d. turi būti nustatoma vaikų tapatybė ir jų amžius, kai galimybių paso tikrintojams kils abejonių, ar vaikai jau nėra vyresni nei 12 metų ir 2 mėnesiai, jie nurodo, kad jų amžius bus nustatomas vizualiai, o esant abejonėms – turi būti paprašytas dokumentas, patvirtinantis vaiko amžių (asmens tapatybės kortelė, pasas ar moksleivio pažymėjimas).
Anot verslo atstovės, ne visi tokio amžiaus vaikai nešiojasi ar turi dokumentus: „Tokia tvarka buvo asmenims nuo 16 metų – kilus abejonėms buvo prašoma dokumento, tai dabar lygiai tokia pati tvarka, tik kitas amžius.
Šešiolikos metų vaikai neretai turi ir pasus, dvylikamečiai neturės, tai gali būti visokių situacijų, kai net ir tėveliai gali būti nepatenkinti, kad apsauginiai prašo dokumentų. Bus konfliktų, įtampų. <…> Gali būti ir provokacijų, nes puikiai žinome, kad judėjimai antivakseriniai yra gana agresyvūs“.
Valdantieji teigia, kad kitaip negalėjo: „Omikron nelaukia“
Valdančiųjų pasiteiravus, ar išties ne per vėlai pranešta apie įsigaliojusius sprendimus, jie teigia, kad Vyriausybė kitaip pasielgti negalėjo, nes anksčiau nežinojo, kad pasaulyje gali išplisti naujoji omikron atmaina. Anot jų, jei apie tai būtų žinoma prieš kelis mėnesius, sprendimai būtų priimti anksčiau, o žmonės būtų turėję daugiau laiko susipažinti su sprendimais.
„Omikron nelaukia. <…> Mes norime paskatinti, pagreitinti tempą, kad žmonės pasiskiepytų. Netgi judėdami per šventes, mes galėtume vengti užsidarymo sausio mėnesį“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Linas Slušnys.
Politikas taip pat pridūrė, kad priimtų sprendimų nereiktų sieti su šventiniu laikotarpiu ar verslais: „Omikron pasirodė pas mus dabar, todėl mes turime reaguoti“.
„Buvo du mėnesiai, medijoje buvo labai daug apie tai kalbėta ir pristatyta. Kad jums trūksta kažkokios informacijos, tai kažkoks kitas dalykas. Mano nuomone, buvo pakankamai laiko pasiskiepyti pilna schema ir tos informacijos tikrai buvo daug ir pakankamai“, – praėjusią savaitę sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Trečiadienį žurnalistams sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė sakė, kad dar prieš pat įsigaliojusius ribojimus buvo per 240 tūkst. žmonių, kurie gali pasiskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze, bet to dar nepadarė.
„Mes matome jau ketvirtą savaitę padidėjusius vakcinacijos tempus – turime po 16-17 tūkst. besivakcinuojančių trečiąja doze. Matome pakankamai aktyvų požiūrį ir manome, kad gyventojai yra atsakingi“, – trečiadienį žurnalistams sakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.
Veryga į naujus pandemijos valdymo būdus žiūri skeptiškai
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjųngos narys Aurelijus Veryga kritikuoja tokį valdančiųjų požiūrį.
Anot jo, „ne visi žmonės ar net politikai seka Vyriausybės posėdžius“, todėl kiekvieną naują priimtą sprendimą privaloma komunikuoti ne vieną kartą ir ne tik posėdžių metu.
„Jeigu gyventojui nėra daug kartų pakartota, pasakyta, jis tikrai gali nesusigaudyti. <...> Gali kilti konfliktų“, – sako jis.
A. Veryga taip pat pabrėžia, kad į galimybių pasą kaip į vieną iš pandemijos suvaldymo priemonių žiūri labai skeptiškai. Jo nuomone, tie žmonės, kurie nori skiepytis, skiepijasi ir be galimybių paso.
„Savotiškas naštos užkrovimas verslams nėra iki galo sąžiningas. Tai jau yra padiktuota tos situacijos, kad buvo nekomunikuota, nesikalbėta su visuomene, o dabar ji yra susipriešinusi. Vyriausybė nebesusigalvoja jokios kitos priemonės, kaip kitu būdu spausti gyventojus vakcinuotis – tai turi nepageidaujamus efektus.
Žmonės ir priešinasi, ir pyksta, ir dokumentus klastoja. Kažkokį procentą gal tai ir paskatina pasiskiepyti, bet nemažesnį procentą paskatina ir elgtis priešingai“, – neabejoja politikas.
Pasikeitė galimybių paso išdavimo tvarka
Primename, kad nuo gruodžio 28 dienos gyventojams, kurie nuo COVID-19 skiepijosi prieš daugiau nei 7 mėnesius jis nustos galioti, taip pat galimybių pasas tampa privalomas vaikams nuo 12 metų amžiaus, o pasiskiepiję darbuotojai privalo gauti sustiprinančiąją dozę arba reguliariai testuotis.
Taip pat trečiadienį nuspręsta, kad nuo šiol antikūnų testas nebetiks galimybių pasui gauti, jei jį atliks nuo COVID-19 pilnai paskiepytas žmogus, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. Toks sprendimas argumentuojamas tuo, kad plintant omikron atmainai nežinoma, ar antikūnų buvimas yra pakankama apsauga ir kiek laiko tokia apsauga galioja.
Šiuo metu galimybių pasas išduodamas ir asmenims, kurie prieš mažiau nei 60 dienų yra gavę teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą. Nuo šiol atsisakoma serologinio tyrimo kaip varianto gauti galimybių pasą, jei asmuo yra skiepytas COVID-19 vakcina.
Nutarimui siūloma įsigalioti sausio 10 d. Tiesa, kartu numatomas pereinamasis laikotarpis, kad asmenis, turinčius iki šio nutarimo įsigaliojimo datos gautus teigiamus (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymus, kai šis tyrimas buvo atliktas po skiepijimo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina, kontaktiniu būdu aptarnauti ar paslaugas teikti galima 60 dienų nuo tokio tyrimo atlikimo dienos.
Vyriausybė pritarė dviejų sričių privalomajam skiepijimui
Vyriausybė trečiadienį pateikė Seimui pataisas, kurios įvestų privalomą skiepijimą sveikatos apsaugos ir socialinio sektoriaus darbuotojams. Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija buvo parengusi projektą, kuris numatė privalomus skiepus ir švietimo, viešojo administravimo sektorių darbuotojams bei kariuomenei, tačiau jų naujausioje versijoje atsisakyta.
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė sako, kad privalomus skiepus nuo koronaviruso visų pirma siūloma įvesti jautriausioms sveikatos apsaugos ir socialinėms sritims, kadangi jų darbuotojai negali pereiti dirbti nuotoliniu būdu.
„Buvo pasiūlytos ir į Seimą keliauja pačios rizikingiausios sritys – asmens sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos. Šiame etape turime dvi sritis, kurios yra pačios jautriausios, kurios negalėtų, net ir esant karantinui, teikti paslaugų nuotoliniu būdu“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė A. Bilotienė Motiejūnienė.
Ji pabrėžė, kad ateityje privalomo skiepijimo apimtys gali būti plečiamos, o kol kas pasirinktos rizikingiausios sritys.
„Manau, kad artimiausiu metu gali būti, kad plėsis. Krašto apsauga ir dabar turi savo nuostatas ir vakcinuojasi, bet šiame etape, skubos tvarka yra šitos sritys, kurios labai reikalingos išsaugoti kontaktinės“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.
Vyriausybei pritarus pataisų projektui, jis bus teikiamas Seimui, o parlamentas ir priims gautinį sprendimą. Premjerė Ingrida Šimonytė pasiūlė pataisas svarstyti skubos tvarka, kad jos galėtų būti pateiktos per pratęstą Seimo sesiją sausio 11 dieną ir jos metu priimtos.
Projektu siūloma nustatyti, kad dėl užkrečiamos ligos paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną tam tikrų sričių darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo tos užkrečiamosios ligos ir tik tol, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą nuo minėtos ligos.
Siūloma, kad pataisos įsigaliotų vasario 14 dieną.
Išimtis dėl privalomų skiepų būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių bei tiems, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.
