Seimo narys konservatorius Audronius Ažubalis atmetė oponentų abejones dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo teisėtumo, naudos ir procedūros demokratiškumo.
Kaip pranešė žiniasklaida, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai prašo Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų vetuoti įstatymą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo.
Prezidentas kviečiamas siūlyti Seimui surengti konsultacinį referendumą dėl svarbiausių konstitucinės reikšmės klausimų, susijusių su Lisabonos sutartimi.
Kreipimąsi pasirašė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai: akademikas Antanas Buračas, Kovo 11-osios nepriklausomybės akto signatarai prof. Bronislovas Genzelis, prof. Bronislovas Kuzmickas, Romualdas Ozolas bei Tėvynės Sąjungos Tautininkų frakcijos pirmininkas Gintaras Songaila.
Kreipimosi autoriai teigia, jog Lisabonos sutartis ne tik keičia Lietuvos dalyvavimo ir veikimo Europos Sąjungoje tvarką, bet ir papildomai ES priklausančių valstybių suverenias teises.
"Ypač tai pasakytina apie naują ES teisės aktų, kurie turės įstatymo galią visai ES teritorijai, priėmimo tvarką. Įsigaliojus šiai sutarčiai, Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, netektų veto teisės daugelyje sričių, kurios gali turėti esminės įtakos nacionaliniams interesams", – rašoma kreipimesi.
Pasak kreipimąsi pasirašiusio p. Songailos, kyla rimtų abejonių, ar įstatymo dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo priėmimas konstituciniu atžvilgiu yra teisėtas.
Bene nuosekliausiu „euroentuziazmu“ pasižyminčios Tėvynės sąjungos atstovas A. Ažubalis portalui „Balsas.lt“ sakė, kad tokia jo partiečio G. Songailos pozicija partijai nebuvo staigmena. „Jungiantis mūsų ir tautininkų partijoms daug diskutavome šiais klausimais ir tam tikras tautininkų euroskepticizmas mums žinomas. Vertinu tai kaip kitokią nuomonę, kuriai tiesiog nepritariu“, - sakė A. Ažubalis. Jis atmetė galimybę, kad priešingą partijos politikai poziciją užėmęs G. Songaila galėtų susilaukti kokių nors sankcijų ir pabrėžė, jog TS statutas numato tokią galimybę tik tuomet, jei vienas partijos narys veiktų prieš kitą.
Tiek G. Songailos, tiek kai kurių parlamentarų siūlymą rengti referendumą dėl Lisabonos sutarties A. Ažubalis sukritikavo cituodamas britų konservatorių mintį, anot kurios referendumų siekis esą terodo politikų nekompetenciją arba politinės valios trūkumą bei baimę prisiimti atsakomybę.
Teiginys, jog visuomenė nepakankamai supažindinta su sutarties turiniu, jo taip pat neįtikino. „Kur buvo visi tie Seimo nariai du mėnesius, kol vyko svarstymas? Kodėl tuomet, kai jau reikia priimti sprendimą, pasigirsta referendumų ir kitokios iniciatyvos?“, - stebėjosi konservatorius.
Seimas ketvirtadienį ratifikavo Lisabonos sutartį, kuri iš dalies pakeitė stojimo į Europos Sąjungą sutarties sąlygas. Už balsavo 83, prieš 5, o susilaikė 23 parlamentarai.
Parlamentarai nepritarė Rimanto Smetonos siūlymui papildyti sutarties ratifikavimo įstatymą pabrėžiant, jog Europos Sąjungos institucijos ir teisės aktai negali pažeisti Lietuvos suvereniteto ir pamatinių vertybių bei paveldo. Atmetimo pagrindiniai motyvu buvo nuostata, jog tas pats padaryta priimant atitinkamą Seimo rezoliuciją.
*****
Minėtoje rezoliucijoje Lietuvos Seimas ratifikuodamas Lisabonos sutartį skelbia esąs tvirtai įsitikinęs, kad:
1. Europos Sąjunga, įgyvendindama Sutartyje deklaruojamas vertybes, padės puoselėti Lietuvos kultūrinį, religinį, istorinį paveldą, šio paveldo perimamumą tarp kartų užtikrinančias tradicijas bei papročius ir iš jų kylančias pamatines Lietuvos visuomenės vertybes.
2. Europos Sąjunga, įgyvendindama Sutartyje deklaruotą solidarumo principą, vienu balsu kalbės su šalimis energetinių išteklių tiekėjomis, padės sparčiai ir efektyviai išspręsti neatidėliotinas Lietuvos energetinio saugumo problemas, siekiant kiek įmanoma greičiau sujungti Lietuvos energijos tinklus su gretimais Europos Sąjungos valstybių narių tinklais, panaikinti Lietuvos energetinę izoliaciją, visiškai integruoti Lietuvos energijos sistemas į atitinkamas Europos Sąjungos sistemas ir tokiu būdu užtikrinti tolygų kitoms valstybėms narėms Lietuvos energetinį saugumą.
Kaimyninės Lenkijos Seimas, vykdydamas analogišką ratifikavimo procedūrą konstatavo, „kad ... Lenkijos Respublikos Konstitucijos, kuri yra aukščiausias Lenkijos Respublikos teisės aktas, nuostatos dėl jos teisinių galių viršenybės turi galiojimo, taip pat visų jos valdžios institucijų viešo jų taikymo pirmenybę Lenkijos teritorijoje prieš tarptautinių sutarčių nuostatas, taip pat tarptautinių organizacijų tų sutarčių pagrindu leidžiamus aktus“.
Lisabonos sutartį ES šalių vadovai pasirašė pernai gruodį, ji turėtų įsigalioti nuo 2009 metų pradžios, jei ją ratifikuos visos ES narės. ES Lisabonos sutartis yra europiečių pritarimo nesulaukusios Konstitucijos Europai pakaitalas. ES buvo ištikusi krizė, kai 2005 metais Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai per referendumus atmetė Konstituciją Europai. Ją Lietuva buvo paskubomis ratifikavusi be jokio išsamaus svarstymo.
Lisabonos sutartyje sumažinamas Europos Parlamento narių skaičius nuo 785 iki 750 (neįskaitant pirmininko), o atskirai valstybei tenkančių vietų skaičius negalės būti mažesnis nei 6 ir didesnis nei 96.
Šiuo metu galiojanti veto teisė - dabar kuriai nors Europos Sąjungos valstybei balsavus prieš, susitarimas blokuojamas.
Nuo 2014 metų įvedama nauja kvalifikuotos balsų daugumos skaičiavimo tvarka, pagrįsta dvejopos daugumos principu - sprendimas bus priimtas, jei jam pritars ne mažiau kaip 55 procentai valstybių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 procentams ES gyventojų. 2014-2017 metais valstybė narė galės paprašyti, kad būtų balsuojama pagal sistemą, kuri buvo taikoma iki 2014 metų.
Svarbus Lisabonos sutarties aspektas, kad šalys narės turės teisę pasitraukti iš sąjungos be jokių įsipareigojimų, nes šiuo metu "atsiskirti" nėra jokio mechanizmo.
Lisabonos sutartyje pirmą kartą per visą ES istoriją atsirado nuostata, jog šalys narės bus solidarios, spręsdamos energetinius klausimus.
Ši nuostata yra ypač svarbi Lietuvai, kuri, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra vadinama "energetine sala", nes neturi elektros ir dujų jungčių su kitomis ES šalimis ir yra beveik visiškai priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių. Šios priklausomybės sumažinimas yra vienas Lietuvos užsienio politikos prioritetų, todėl Lietuva siekia vieningos ES energetikos politikos.
