Naujausia „Spinter tyrimų“ apklausa, atlikta kovo 18–28 dienomis „Delfi“ užsakymu, rodo tam tikrus pokyčius politinių partijų, politikų reitinguose ir Vyriausybės vertinime.
„Sprinter tyrimų“ parengtos apklausos duomenimis, daugiausiai gyventojų palaikymo ir pirmoje reitingų lentelės vietoje išlieka valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kurios palaikymas per mėnesį ūgtelėjo nuo 12,3 iki 12,7 proc.
Antroje vietoje įsitvirtino opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), pakilę nuo 11 iki 12,5 proc.
Panašų palaikymą prarado dvi valdančiosios partijos – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (nuo 8,7 iki 7,7 proc.) ir „Nemuno aušra“ (nuo 8,9 iki 7,1 proc.).
Tuo metu Vyriausybės veiklos vertinimas prastėja. Teigiamai arba greičiau teigiamai ją vertina 30,5 proc. respondentų (vasarį – 33,4 proc.), o neigiamai ar greičiau neigiamai – 54,5 proc. (vasarį – 48,3 proc.), pastarasis pokytis viršija paklaidos ribas. 15 proc. apklaustųjų atsakė nežinantys, kaip reikėtų įvertinti Vyriausybės veiklą.
Politologas I. Kalpokas, vertindamas partijų populiarumo apklausos rezultatus, teigia, kad šiuo metu yra matoma įprasta porinkiminė situacija, kai pagrindinė valdančioji partija išlieka populiariausia, o pagrindinė opozicinė partija ją sparčiai vejasi.
„Šiuo metu, ką tikriausiai galime stebėti, tai tam tikrą rinkėjų pasiskirstymą, tas matyti ir iš Vyriausybės veiklos vertinimo, tarp tų, kuriems patinka tai, kas vyksta ir tų, kurie galbūt jau spėjo nusivilti arba kuriems niekad ir nepatiko dabartinė Vyriausybė. Na, ir atitinkamai tie du poliai pirmiausia įsikūnija tose pagrindinėse pozicinėje ir opozicinėje jėgose.
O paskui, kadangi mes matome, kad po truputį traukiasi palankiai arba daugiau palankiai vertinančiųjų ratas, tai atitinkamai mažėja bazė, iš kurios ir koalicijos partneriai gali imti palaikymą“, – aiškina I. Kalpokas.
Anot jo, Vyriausybės ir partijų palaikymo rodikliai taip pat parodo, jog žmonės pradeda susidaryti vis tvirtesnę nuomonę apie dabartinę Vyriausybę.
„Žmonės, kurie turėjo išankstinę, daugiau ar mažiau palankią nuostatą arba žmonės, kurie buvo neapsisprendę, per tuos Vyriausybės darbo mėnesius pradėjo susiformuoti kokią nors savo nuomonę ar jiems, ar ne jiems atstovauja ši Vyriausybė ir tą mes matome reitinguose“, – sako I. Kalpokas.
Be to, politologo teigimu, vienos iš pagrindinių priežasčių dėl ko šiuo metu gyventojų Vyriausybės vertinimo reitingai suprastėjo yra nesibaigiantys ginčai tarp koalicijos partnerių ir mokesčių reformos planai.
„Vienas aspektas yra tos nesibaigiančios melodramos. Nes anksčiau ar vėliau įsijungia tas režimas, man atrodo, kuris vadinasi: „o tai kada jūs nustosit ginčytis ir pradėsit dirbti?“ Nes kol kas tos vidinės diskusijos ir vidiniai nesutarimai užgožia bet ką kitą ir, aš manau, kad tikrai nemažą dalį rinkėjų tai pradeda nervinti.
Kitas dalykas, kuris turbūt dar stipresnį poveikį turėjo, tai mokesčių reformos planai. Nes galime kalbėti kiek tik norime apie abstrakčius dalykus, bet, kai kalba pasisuka apie nuosavą kišenę, tai staiga žmonės pradeda turėti labai konkrečią nuomonę. Ir jeigu iš tos kišenės yra bandoma paimti, tai dažnai (vyrauja – aut. past.) neigiama nuomonė ir čia dar bus ta problema, kuri valdantiesiems turbūt tęsis ir tęsis nelabai maloniai“, – komentavo I. Kalpokas.
Palucko reitingai auga
Nepaisant suprastėjusių Vyriausybės vertinimo rodiklių, tarp geriausių kandidatų būti premjero poste ir toliau pirmauja dabartinis Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas.
Jo reitingas pakilo nuo 12,4 iki 14,5 proc., o atotrūkis nuo antroje vietoje esančios Ingridos Šimonytės (10,8 proc.) viršija statistinę paklaidą (3,1 proc.) ir siekia 3,7 proc.
Trečioje vietoje – Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, kurio populiarumas smuktelėjo iki 6,3 proc. (vasarį –7,5 proc.) O 5,3 proc. (vasarį – 6,6 proc.) apklaustųjų premjero kėdėje norėtų regėti „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį.
Gyventojų palaikymas išaugo ir naujiems konservatorių ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijų lyderiams. Atitinkamai Lauryną Kasčiūną premjeru matytų 3, 5 proc. apklaustųjų (vasario mėnesį 2,2 proc.), o Aurelijų Verygą 3,3 proc. (vasarį – 2,2 proc.)
Vertindamas šiuos rodiklius I. Kalpokas aiškino, jog galima pastebėti, jog išaugęs G. Palucko populiarumas koreliuoja su sumažėjusiais valdančiosios koalicijos partnerių S. Skvernelio ir R. Žemaitaičio reitingais.
„Čia turbūt irgi turim tą, ką matydavome ir ankstesnių Vyriausybių atvejų. Mes turime tą ribotą simpatikų ratą, kurį tada reikia kaip nors išsidalinti ir tie pokyčiai paprastai vyksta vieni kitų sąskaitą labiau“, – pažymi politologas.
Politologas atkreipė dėmesį ir į tai, jog nors konservatorių partijos lyderiu ir tapo L. Kasčiūnas, gyventojai kaip galimą ministrą pirmininką aukščiau vis tiek reitinguoja I. Šimonytę.
Pašnekovas priduria, kad, vertinant šiuos reitingus galima pastebėti, kad bendrai palaikymas konservatorių ir socialdemokratų atstovams yra panašus.
„Jeigu sudedame Šimonytę ir Kasčiūną, mes gauname tą patį, ką turi Paluckas. Tai čia mes matome tokį įsitvirtinimą dviejų polių per visas kategorijas“, – sako I. Kalpokas.
Tyrime dalyvavo 1012 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas apklausos metodas – telefoninės apklausos būdu ir internetu. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
