„Jeigu Kinija atsiunčia savo ambasadorių į diplomatinius pokalbius, mes nusiunčiame savąjį. Esu ne kartą sakęs, kad nereikia daryti jokių nuolaidų ar atsiprašymų. Tai yra tiesiog normalus, geranoriškas bendradarbiavimas gerinant dvišalius santykius“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G. Paluckas.
„Mes nieko neaukosime. Nes pagarbūs dvišaliai santykiai nėra grįsti aukojimu ar reikalavimais atsiprašyti“, – paklaustas, ar siekiant geresnių santykių būtų pakeistas Taivaniečių atstovybės pavadinimas, teigė jis.
Antradienį „Nemuno aušros“ frakcijos lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė, kad norint atkurti Kinijos ir Lietuvos santykius reiktų pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą. Anot politiko, tokių ryšių atkūrimas reikalingas, nes dėl JAV tarifų Europos Sąjunga (ES) ir Kinija stiprins ekonominius santykius.
ELTA primena, kad po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų, dabartinės Vyriausybės vadovas G. Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva norėtų, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.
Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
