Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos fizinio ugdymo mokytoja Elena Medzevičienė pasakoja, kad mokinių yra visokių, visada atsiranda tokių, kurie leidžia sau pasidaryti laisvą grafiką ir fizinio ugdymo pamokų iš viso nelankyti.
„Kai tik per pamokas pasakai, kad apšilimui bėgsime 5 minutes, pradeda dejuoti, sunku daugumai yra“, – kalbėjo ji.
Ši problema, anot E. Medzevičienės, atsiranda dėl kelių priežasčių, viena jų – netinkama infrastruktūra mokyklose. Pavyzdžiui, kūno kultūros pamokos įterpiamos į tvarkaraščio vidurį, o galimybė po jų nueiti į dušą mokiniams nesuteikiama.
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius taip pat pritaria: „Kai kas tiesiog vengia būti pasmirdusiu.“
Direktoriaus teigimu, yra daug šalutinių kontekstų dėl kurių fizinio ugdymo pamokos nėra patrauklios.
Vilniaus Medeinos pradinės mokyklos mokytoja metodininkė Irma Dobrovolskienė pastebi, kad kai kurie vaikai tiek užsisėdėję, kad jie nenori sportuoti, vengia, išsisukinėja, randa priežasčių, kodėl nesportuoti, tokių mokinių padaugėjo.
Jei vengiama kūno kultūros pamokų ir mokinys neturi jokios sportinės neformalaus ugdymo veiklos, kartu su fiziniu aktyvumu menksta ir fizinis pajėgumas. Jie, pasak fizinio aktyvumo eksperto Arūno Emeljanovo, tiesiogiai priklausomi vienas nuo kito.
Priežastys – vaikų darželiuose ir auklėjime
Lietuvos mokinių fizinis pajėgumas tiriamas kas 10 metų ir jis vis mažėja. Pasauliniame kontekste taip pat niekuo įspūdingu pasigirti negalime.
„Lietuvos mokiniai yra vidutiniokai, kalbant tiek apie fizinį pajėgumą, tiek apie aktyvumą“, – sako A. Emeljanovas.
Anot A. Emeljanovo, Suomijoje gyvena vieni aktyviausių pasaulio vaikų, viena iš priežasčių, kad suomiai skiria didžiulį dėmesį fiziniam aktyvumui jau nuo ankstyvojo ugdymo, nuo darželių, lopšelių.
Tinkami mitybos įpročiai daro didelę įtaką bendrai sveikatos būklei. A. Emeljanovas teigia, kad šiuos įpročius pakeisti lengviau, negu padidinti fizinį aktyvumą.
Pasak šeimos gydytojo Irmanto Aleknos, tėvai vis prasčiau rūpinasi savo vaikų aktyvumu. Gydytojas pateikia pavyzdį, tėvai vaikus sodina ant minkštų kėdžių, dėl to prastėja laikysena, o galiausiai, pastebimas ženklus viršutinės kūno dalies raumenų ištvermės mažėjimas: „Jeigu jie būtų sodinami ant taburetės, tokios situacijos neturėtume, nepagalvojame, kad mūsų komfortas kainuoja sveikatą.“
Vien fizinio ugdymo pamokų neužtenka
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prieš metus inicijavo didesnį fizinio ugdymo pamokų skaičių, tris pamokas per savaitę. Anot Vilniaus licėjaus direktoriaus S. Jurkevičiaus, tai – dirbtinis problemos sprendimas.
„Pamokų kiekio didinimas nesiejamas tiesiogiai su kokybe“, – sako S. Jurkevičius.
Fizinio aktyvumo ekspertas A. Emeljanovas su tuo nesutinka. Pasak jo, „pamokų skaičius tiesiogiai įtakoja geresnį vaikų fizinį aktyvumą ir tuo pačiu fizinį pajėgumą, naujausi tyrimai rodo, kad net vaikų nuotaika mokykloje yra geresnė tą dieną, kai yra fizinio ugdymo pamoka“.
Neužtenka vien per kūno kultūros pamokas ugdyti sveikos gyvensenos įpročius ar gerinti fizinį aktyvumą. A. Emeljanovo teigimu, neformalaus ugdymo būrelių lankymas taip pat prisideda ir prie fizinio aktyvumo ir prie pajėgumo.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimais, mokiniai per savaitę turėtų turėti bent 150 min vidutinio arba stipraus fizinio intensyvumo krūvio (bėgimas, greitas vaikščiojimas, krepšinis, tinklinis, šokis ir t.t.) per savaitę.
