Prieš keletą metų palikęs namus ir dirbtuvę Užupyje, Karmalita dirba visiškoje vienatvėje, senoje sodyboje už miesto. Asketiškas atsiskyrėlio gyvenimo būdas jam tapo būtinybe, pasiekiant ypatingą kūrybinį susikaupimą. Nedideliame dažų tūbelių ir knygų prikrautame kambaryje jis tapo, piešia, skaito, klauso muzikos ir žvelgia pro langus į senų vaismedžių sodą – vienintelį ir pagrindinį savo tapybos motyvą.
„ Iš šio stebėjimo atsiranda kone visai abstraktūs monochrominiai pilkos spalvos paveikslai. Tapydamas nelygiais, veržliais potėpiais, sluoksnis po sluoksnio tirštai dengdamas dažus ant drobės, menininkas lyg slepia ar naikina, ką pamatęs. Jam svarbesniu tampa nuotaikų ir jausmų kaitos perteikimas, randantis išraišką pereinamose gamtos būsenose – brėkštant ir temstant. Atsiranda „tirštos tuštumos“ išgyvenimas. Iš žiūrovo šios Karmalitos šviesos ir šešėlių refleksijos taip pat pareikalauja lėto ir subtilaus stebėjimo“, - apie menininko kūrybą kalbėjo prof. Raminta Jurėnaitė.
Viačeslavas Jevdokimovas – Karmalita, (g. 1946 Chmelnickyje, Vakarų Ukrainoje), 1975 m. atvyko į Vilnių studijuoti monumentaliosios tapybos Dailės institute. Baigęs studijas jis nebegrįžo į tėvynę ir pasiliko Vilniuje.
Pirmą kartą savo darbus grupinėje parodoje jis pristatė jau 1985 m., bet vėliau pradėjo vengti aktyvaus dalyvavimo viešame meniniame gyvenime. Savo tapybą jis atkakliai vystė nuošalyje.
Paroda „Meno nišoje“ (J.Basanavičiaus g. 1/13, Vilnius) veiks iki kovo 12 dienos.
