Jeigu Lietuvos politikos scenoje būtų skelbiama Metų kaukės nominacija, realiausias pretendentas būtų Arūnas Valinskas ir jo partija. Net ir tapęs Seimo pirmininku, jis išliko Didžiuoju Nepažįstamuoju, kuris savo tikrąjį veidą slepia po kauke.
Apie šoumeno A.Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos (TPP) kūrimo aplinkybes iki šiol nekalba nei jis pats, nei jo organizacijos nariai. Tačiau tam tikri faktai rodo, kad į Seimą TPP vedė liberalcentristų aktyvas, o ėjimus švelnia ranka galbūt iki šiol koreguoja „valstybininkai“, rašo „Lietuvos žinios“.
Daugelis iki šiol prisimena pavasarį, TPP kūrimo išvakarėse A.Valinsko kartotus žodžius, kad aplink jį besiburiančios šou pasaulio „žvaigždės“ iš esmės tebus ledlaužis, o Seimo mandatus iš jų perims iki šiol taip ir neįvardyti profesionalai.
Realybė pasirodė beesanti kitokia: Seime po TPP sparnu susibūrė iki šiol televizijų ekranuose šmėžavę įvairaus lygio atlikėjai, kultūros ministro postas atiteko aktoriui Remigijui Vilkaičiui, o dėl Neringos vicemero Arūno Burkšo, iš pradžių primygtinai bandyto įsiūlyti aplinkos ministru, galiausiai, panaudojus šantažą, įtaisyto apskrities viršininku, aistros nerimsta iki šiol.
Stebėdamas A.Burkšo protegavimą, neišlaikė ilgametis Tėvynės sąjungos lyderis, europarlamentaras Vytautas Landsbergis. „Atsiskleiskite, pone A.Valinskai“, - paragino politikas praėjusios savaitės pabaigoje vykusioje Lietuvos radijo apžvalgininko Tomo Dapkaus laidoje.
Liberalios užuomazgos
2006-ųjų rugsėjį paskelbus žinią apie įsteigtą Mykolo Romerio universiteto lektoriaus Vytauto Kurpuveso vadovaujamą Teisingumo institutą, įsipareigojusį pagerinti gyventojų teisės ir teisėtų interesų gynimo bei teisminio bylų nagrinėjimo kokybę, apie A.Valinsko politinę organizaciją niekas dar nė nesapnavo.
Tačiau akylesni stebėtojai jo fone galėjo įžiūrėti Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vėliavą. Du iš keturių instituto steigėjų - Mykolo Romerio universiteto absolventai Tadas Kelpšas ir Valdemaras Stančikas - buvo aktyvūs Artūro Zuoko vadovaujamos partijos nariai.
T.Kelpšas, LiCS tarybos narys, 2007-aisiais tapo net partijos Etikos komisijos pirmininku. Taip pat LiCS tarybai priklausęs V.Stančikas ėjo partijos Šalčininkų skyriaus sekretoriaus pareigas. Būtent šie du advokatai A.Zuokui netekus Vilniaus mero posto aktyviai gynė į naujosios miesto valdžios nemalonę patekusius savivaldybės tarnautojus - LiCS pirmininko žmonėmis laikytus partijos narius.
Tačiau Teisės instituto steigėjai, garsiai dėstę vizijas apie teisę ir teisingumą, linkę nutylėti kur kas realesnį dalyką. Kaip rodo oficialūs dokumentai, Mokesčių mokėtojų registre jų įstaiga registruota 2005-ųjų rugsėjo 9-ąją. O 2006-aisiais, garsiai prakalbus apie instituto atidarymą, tame pačiame registre fiksuojamas kitos įstaigos - uždarosios akcinės bendrovės „Vox juris“, vadovaujamos verslininku save vadinančio Jono Gavelio, registravimas.
Keistas sutapimas: abi įstaigos registruotos tuo pačiu adresu Vilniuje - Šeimyniškių g. 16. Visiškai sutampa ir abiejų bendrovių telefonų numeriai.
Rafinuoti sprendimai
Pirmasis abiejų komandų žygis buvo įspūdingas ir sudavė skaudų smūgį nuo LiCS atsiskirti panorusių liberalų sparnui. Po vadinamojo Abonento skandalo iš posto atsistatydinti nepanorusį A.Zuoką palikę partiečiai, pabandę registruoti Liberalų sąjūdžio partiją, liko priblokšti. Organizacija, pasivadinusi asociacija „Liberalų sąjūdis“, pasirodė buvusi užregistruota jau anksčiau. Jos kūrimo iniciatoriai pasirodė beesą tie patys T.Kelpšas bei V.Stančikas, vadovu paskirtas J.Gavelis. Partiją, pavadintą Lietuvos liberalų sąjūdžiu, užregistravę politikai iki šiol neabejoja, kad pagaliai į ratus pakankamai rafinuotai jiems kaišioti būtent LiCS viršūnių iniciatyva.
Iš partijos - į partiją
Kitas Teisingumo instituto bei „Vox juris“ atstovų žingsnis mažiau akylam stebėtojui galėjo pasirodyti pribloškiamas. Šių metų pavasarį Teisingumo instituto steigėjas T.Kelpšas pareiškė nusprendęs laikinai pasitraukti iš politinės veiklos, todėl išstojantis iš LiCS. Beveik tuo pačiu metu, argumentuodamas asmeniniais motyvais, A.Zuoko komandą paliko V.Stančikas.
„Vox juris“ vadovas J.Gavelis LiCS, tiesa, paliko anksčiau - prieš pat ateidamas vadovauti šiai bendrovei. Tuo metu jis viešai tvirtino išeinąs, nes nepritaria A.Zuoko vadovavimo metodams. Tačiau iki šiol jaunojo verslininko asmeninę interneto svetainę puošia vos prieš kelis mėnesius iki jo pasitraukimo iš LiCS tuometinio mero A.Zuoko įteiktas apdovanojimas už verslo nuopelnus.
Pavasarinis liberalcentristų judėjimas iš partijos vyko ne tik Vilniuje. Ryškiausias to pavyzdys - apie pasitraukimą iš partijos pranešęs šiaulietis Laimontas Dinius, tuo metu dirbęs miesto mero liberalcentristo Genadijaus Mikšio padėjėju.
Visa draugija susitiko ne kur kitur - A.Valinsko kuriamoje TPP. Kaip žinoma, po Seimo rinkimų L.Dinius tapo parlamentinės TPP frakcijos seniūnu. Jo pavaldinys Seime - ne kas kitas, kaip Teisingumo instituto vadovas V.Kurpuvesas, gavęs vadovauti parlamentiniam komitetui.
T.Kelpšas bei V.Stančikas į rinkimus nėjo. Tačiau po jų, prasidėjus valdžios formavimui, mūru stojo už A.Valinsko nugaros. V.Stančikas net tapo oficialiu partijos derybų grupės dėl valdžios nariu, dalyvavusiu visuose pačiuose svarbiausiuose pokalbiuose su būsimais koalicijos partneriais. Taip pat - ir su liberalcentristais, be jokių nuoskaudų sėdusiais prie derybų stalo su perbėgėliais.
Nuošalyje neliko ir J.Gavelis. Ištikimai asistavęs A.Valinskui rinkimų kampanijos metu, jis TPP „paskolino“ net „Vox juris“ darbuotojus. Viena įmonės buhalterė Jurgita Junevičienė su partijos vėliava dalyvavo Seimo rinkimuose - tiesa, nesėkmingai. Kita buhalterė, Daiva Skeirytė, dirbdama „Vox juris“, apsiėmė tvarkyti ir TPP iždo reikalus.
Su LŽ kalbėjusi moteris prasitarė, kad partijos buhalteriją galėjo sėkmingai tvarkyti ir iš darbovietės, mat atlikti pavedimus internetu yra nesunku. Pasiteiravus, ar įmonės vadovas neprieštaravo tokiai veiklai, D.Skeirytė pareiškė: „O tai jau mano asmeninis reikalas.“
A.Zuokas: jungsimės
Kur kas atviresnis nei LiCS perbėgėliai į TPP bei šios organizacijos bosai yra liberalcentristų lyderis A.Zuokas. Pasak jo, A.Valinsko komandoje atsidūrė „labai didelė“ liberalcentristų dalis. „Yra politiškai aktyvūs žmonės, ieškantys savirealizacijos galimybių politinėje arenoje. Dabar jie yra TPP aktyvistai. Bet ką padarysi - žmonės laisvi“, - lyg ir apgailestavo LiCS pirmininkas.
Tačiau pasiteiravus apie prieš pusmetį pasklidusias kalbas, kad A.Valinsko partija gali būti ir dar vienas LiCS viršūnių projektas, A.Zuokas neskubėjo atsiriboti. „Mes bendradarbiavome rinkimų kampanijos metu su A.Valinsko partija - tai tiesa. Kaip minėjau, daugelis žmonių yra mūsų kolegos. Ir šiandien Seime randame sutarimą su dauguma TPP frakcijos narių“, - pareiškė jis.
A.Zuoko teigimu, šiuo metu su A.Valinsko partija svarstomos ir susijungimo galimybės. „Apie tai pasikalbame. Yra variantas galbūt kartu dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose“, - LŽ tvirtino A.Zuokas.
Tiesa, pasak jo, partijų vienijimas - ilgai trunkantis procesas, reikalaujantis ir nusiteikimo, ir kompromisų. „Kelias yra netrumpas, bet neabejoju, kad jį galima anksčiau ar vėliau nueiti. Manau, kad tikrai matysite šitų partijų glaudesnį bendradarbiavimą ir suartėjimą“, - tikino LiCS pirmininkas.
Kas ko nebijo
Glaudus LiCS bei TPP bendradarbiavimas matomas jau dabar - visų pirma, keliant ultimatumus partneriams konservatoriams, grasinant net koalicijos išardymu.
Situacija, atrodo, itin priimtina, teikianti vilčių ir kitai jėgai. Tai, apie kurią A.Zuokas šį pavasarį pareiškė: „Aš jo nebijau ir galiu atsakyti - taip, toks klanas egzistuoja. Jie niekada nedalyvauja rinkimuose, bet visada laimi. Tačiau minėtas klanas nėra kažkokia aiški struktūra ir dažnai vienijama tik to laiko interesų.“
Regis, interesų jėgą A.Zuokas jau pajuto. Kaip ir aplinkybę, kad ilgą laiką šalia jo stovėję partijos kolegos, sugebantys „prasukti“ itin subtilias operacijas, perėjo kad ir į draugišką, bet vis tiek - kitą stovyklą. Gal dėl to dar visai neseniai kalbėjęs apie ketinimus būti premjeru, varžytis ir dėl dar aukštesnio posto, dabar LiCS vadovas kalba kitaip - esą buvo suinteresuotų žmonių, per teismų procesus bent kuriam laikui eliminavusių jį iš didžiojo žaidimo. Taip pat - ir dėl artėjančių varžybų dėl prezidento posto.
„Aš tikrai nekandidatuosiu prezidento rinkimuose - tam ne laikas. Kad ir kaip būtų, dar vyksta teisminiai procesai. Kad ir kiek kalbėčiau, kad esu nuteistas neteisingai, už gerus darbus, vis tiek teistumas yra ne medalis“, - LŽ kalbėjo liberalcentristų lyderis.
Kartu jis griežtai neatmeta galimybės, kad per prezidento rinkimus galės - ar turės - paremti A.Valinską, šiuo metu neslepiantį didelių ambicijų. Tiesa, A.Valinsko parėmimo liberalcentristai esą dar nesvarstę - tokios diskusijos pernelyg ankstyvos.
Tuo metu dabar Seimo pirmininko krėsle sėdintis A.Valinskas savo komandai kalba galįs kandidatuoti. Bet tik tuo atveju, jeigu bus palankios politinės aplinkybės. Viena iš jų - ar savo kandidatūrą į prezidentus sutiks kelti visuomenėje populiarūs politikai.
Prieš kurį laiką viešojoje erdvėje buvo narstomas dabartinio prezidento Valdo Adamkaus pareiškimas apie esą numatytą galimą jo įpėdinį - politikoje iki šiol nesireiškusį, bet visuomenei gerai žinomą asmenį. Tuo metu spėliota, kad ši projekcija gali būti nukreipta į finansų analitiką Gitaną Nausėdą, galbūt - į buvusį Konstitucinio Teismo pirmininką, dabartinę eterio žvaigždę Egidijų Kūrį.
Tai, kad pilkuoju valstybės kardinolu vadinamas buvęs prezidento V.Adamkaus patarėjas Albinas Januška, vienas iš Lietuvą sukrėtusio Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalo herojų, bei kiti „valstybininkais“ tituluojami asmenys jau ne pirmą kartą kuria šalies vadovo parinkimo strategijas - vieša paslaptis.
Kadaise šių veikėjų akiratyje buvo atsidūręs ir tuo metu dar konservatoriams priklausęs Rolandas Paksas. Dar 1999 metų pabaigoje, atsisakęs pasirašyti sutartį su bendrove „Williams International“ dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo ir dėl to pasitraukęs iš premjero posto, R.Paksas, tikinama, ne be A.Januškos iniciatyvų buvo paskirtas prezidento V.Adamkaus patarėju energetikos klausimais.
Po 2000-ųjų rudenį vykusių Seimo rinkimų jam, tapusiam Liberalų sąjungos vadovu, kartu su A.Paulausku buvo pavesta formuoti vadinamosios Naujosios politikos koalicijos Vyriausybę.
Po metų šiam dariniui žlugus, o R.Paksui netekus ir valstybinių, ir partinių postų, „valstybininkų“ žvilgsniai nukrypo į A.Paulauską. Jis esą geriau prisiderino prie bendrų interesų ir, teigiama, turėdamas nemažą įtaką su šalies teisėsauga susijusioms struktūroms atitiko puoselėjamus planus. Dabar, artėjant V.Adamkaus kadencijos pabaigai, naujas, tik kur kas už buvusius favoritus paklusnesnis lyderis, vėl reikalingas.
Patikimi ramsčiai
Pagrindo tokiems svarstymams duoda ir faktas, kad visa TPP struktūra iki šiol labiau primena prezidento rinkimų štabo sandarą, nei tradicinės politinės organizacijos veikimą. „Prisikėliečiai“ iki šiol neturi net partijos skyrių, o visą organizacijos gyvenimą rikiuoja A.Valinskas, dar septynių žmonių taryba, taip pat - neįvardijami konsultantai.
Dar anksčiau LŽ rašė apie gautą informaciją, jog prie TPP programos, veikiau primenančios vieno asmens rinkimų kampanijos šūkius, kūrimo prisidėjo E.Kūris bei tarptautinių santykių ir politikos instituto vadovas Raimundas Lopata. Tuo metu A.Valinskas viešai vadino E.Kūrį savo mokytoju ir neslėpė konsultavęsis kai kurias klausimais, tačiau atkakliai neigė kitokią jo įtaką. Bet akivaizdu, kad per Seimo pirmininką E.Kūris ir visas teisininkų klanas formuoja teisminę valdžią (A.Valinsko aktyvumas sprendžiant „V.Greičiaus klausimą“).
Dar sunkiau nuo „draugų būrelio“ įtakos atsiriboti TPP lyderiui šiuo metu, į savo komandą įsileidus vienus pagrindinių jų atstovų. A.Valinsko dešinėje tvirtai atsistojo vienu įtakingiausių šios grupės atstovų laikomas diplomatas, darbą baigęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, paskirtas Seimo pirmininko patarėju užsienio politikos klausimais. Žiniasklaidai pasiteiravus apie tokio pasirinkimo motyvus, A.Valinskas buvo lakoniškas: „Aš galiu rinktis ir noriu, kad tas žmogus dirbtų mano sekretoriate.“
Iš kitos pusės „prisikėlimiečių“ vadui - mylimu A.Januškos protežė laikomas buvęs diplomatas, dabar pramogų pasaulyje besisukantis Aidas Puklevičius. Iš diplomatinio korpuso jis išskrido 1996-aisiais kilus skandalui dėl valstybės pinigų - 50 tūkst. JAV dolerių - iššvaistymo, šiam veikėjui dirbant Lietuvos misijoje Austrijoje. Panaši informacija Užsienio reikalų ministeriją, kurioje tuo metu dirigavo A.Januška, buvo pasiekusi metais anksčiau. Informaciją bandyta užgniaužti, bet net jai iškilus į viešumą įtakingo globėjo dėka A.Puklevičius atsipirko griežtu pokalbiu. Po metų jo išgelbėti nepavyko - plačiai gyventi mėgęs diplomatas sėdo į pataisos koloniją. Tiesa, joje išbuvo vos 11 mėnesių - kaip teigiama, tuo metu jau prezidento patarėju tapusio A.Januškos dėka prasikaltėliui buvo išrūpinta šalies vadovo malonė.
Tiesa, dabar A.Puklevičius, pramogų pasaulio žvaigždė, 2007-aisiais kartu su A.Valinsku ir dar būriu televizininkų įkūręs prodiuserių kompaniją „TVartas“, viešojoje erdvėje tikina su A.Januška ryšių nepalaikąs. Savo globėją jis esą matė prieš ketverius metus - per dar vieno „draugų būrelio“ atstovo, diplomato Algimanto Kumžos knygos pristatymą.
Gali būti - nebūtina nuolatos susitikinėti su visuomenės dėmesio centre atsidūrusiu veikėju. Tuo labiau kad A.Puklevičius gali susitikti su visuomenei kur kas mažiau pažįstamu dar vienu valstybės užvaldymo skandalo herojumi - įtakingu VSD pareigūnu Dariumi Jurgelevičiumi. Jis, kaip ir A.Puklevičius bei A.Valinskas, studijuodami teisę buvo kurso draugai.
Karta be stabdžių
Pats A.Valinskas, klausiamas, kas jo užnugaris, nepaliauja kartojęs, kad „absoliučiai niekas“: „Tai nesąmonė: mes nebuvome, nesame ir nebūsime nei socialdemokratų, nei kieno kito projektas.“ Pasak jo, už TPP „niekas nestovi“: „Galiu prisiekti, man būtų gėda, jei meluočiau.“
Gynyba tokia atkakli, kad politikos apžvalgininkai ima abejoti - gal A.Valinskas iš tiesų nežino, kieno žaisliuku tapo, tenkindamas vis augančias ambicijas.
Tuo metu TSPMI dėstytojas, politologas Vytautas Radžvilas, kalbėdamas apie dabartinę politinę situaciją, tikina, kad, jo akimis, TPP ir liberalcentristų sąjunga būtų absoliučiai natūrali. „Tiek LiCS, tiek A.Valinsko partijos branduolį sudaro žmonės, kuriuos trumpai galima apibūdinti taip: tai karta, kuri nebeturi jokių moralinių stabdžių. Juos vienijantis veiksnys yra akivaizdus - pelnas ir asmeninė gerovė bet kokia kaina, - sakė politologas. - Tokios sąvokos ir kategorijos, kurios vis dėlto daro įtaką net didžiausių praeities nomenklatūrininkų elgesiui - tauta, moralinė atsakomybė, padorumas - šitiems žmonėms visiškai nesvarbios. Galima sakyti, kad juos vienijanti bendra pasaulėžiūra yra principas, kad neverta vadovautis jokiais kitais principais, išskyrus grynai egoistinę šios akimirkos naudą.“
Jurga Tvaskienė
