Eksparlamentaro Egidijaus Skarbaliaus vadovaujama Žemaičių partija per teismą siekia, kad Teisingumo ministerija pripažintų jos įstatus bei programą ir įregistruotų jų organizaciją.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme trečiadienį E.Skarbalius teigė, kad atsisakydama registruoti Žemaičių partijos įstatus ir programą Teisingumo ministerija interpretavo jų dokumentus. Anot jo, Žemaičių partijos dokumentuose niekur neparašyta, kad jie siekia autonomijos statuso Žemaitijos regionui ir nori įteisinti žemaičių kalbą kaip antrą valstybinę.
Būtent tokias grėsmes partijos dokumentuose įžvelgė Teisingumo ministerijos specialistai. Jie savo išvadą grindė Valstybės saugumo departamento (VSD), Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Istorijos instituto pažymomis.
Trečiadienį per teismo posėdį paskelbtoje VSD pažymoje teigiama, jog minėtos partijos įstatuose ir programoje yra teiginių, prieštaraujančių Konstitucijai. „Partija deklaruoja siekį įkurti atskirą žemaičių administracinį vienetą. Formaliai tai neprieštarauja šalies Konstitucijai, tačiau nagrinėjant dokumentus sistemiškai, siekis grąžinti žemaičių tautybę gali būti traktuojamas kaip raginimas įsteigti ypatingą autonominį statusą turintį regioną“, - rašoma VSD pažymoje.
Anot departamento, tai kelia pavojų unitarinei valstybės sanklodai.
„Išvedžiojimai, sapnavimas. Galbūt ir alaus padauginus“, - išgirdęs VSD pažymoje parašytus teiginius teisme pareiškė vienas iš Žemaičių partijos steigėjų Alvydas Jokšas.
E.Skarbalius pabrėžė, kad partijos įstatuose pabrėžiamas Lietuvos teritorinis vientisumas. „Ten nieko nėra ir apie žemaičių, kaip antros valstybinės kalbos, įteisinimą“, - kalbėjo jis.
Teisme ministerijos poziciją gynęs jos atstovas Ramūnas Valatka tvirtino, kad Žemaičių partijos įregistravimas duotų pagrindą Lietuvos lenkams ir rusams reikalauti ypatingo statuso savo kalbai.
„Negalima mūsų lyginti su rusais ir lenkais. Mes neturime, kur išvažiuoti, negalime susivynioti tos žemės ir išsinešti. Skaudu, kad 21 amžiuje turime įrodinėti, kad mes esame. Skaudu, kad lengva ranka didinate įtampą. Kiekvienas žemaitis yra lietuvis. Už ką jūs mūsų taip nemylite? (...) Šiuo Teisingumo ministerijos aktu pirmą kartą Lietuvos istorijoje žemaičių buvimas yra įstatymiškai uždraustas“, - emocijų neslėpė E.Skarbalius.
Teisingumo ministerijai taip pat užkliuvo Žemaičių partijos steigėjų skaičius. Partijos steigiamojoje sueigoje dalyvavo apie 580 žmonių. Tuo metu Politinių partijų įstatymas numato, kad politinę organizaciją įkurti gali ne mažiau kaip 1000 steigėjų.
Žemaičių partija ministerijai pateikė per 500 asmenų įgaliojimus atstovauti jiems steigiamojoje sueigoje, tačiau jie nebuvo patvirtinti notarų. Politines partijas registruojantys specialistai atsisakė iš žemaičių priimti tokius dokumentus.
Tuo metu, A.Jokšo teigimu, šis reikalavimas esą negaliojo pavasarį įkurtoms Tautos prisikėlimo ir Fronto partijoms.
Ministerijos atstovas prisipažino nežinąs, kokius steigėjų įgaliojimus buvo pateikę šių dviejų partijų atstovai.
Steigiamasis Žemaičių partijos suvažiavimas įvyko balandžio 20 d. Teisingumo ministerijai atsisakius partiją registruoti jos lyderis E.Skarbalius į Seimą mėgins patekti kaip nepriklausomas kandidatas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą dėl Žemaičių partijos skundo skelbs rugsėjo 12 dieną.
