V. Milius pastebėjo, kad dėl šio pasiūlymo daug kas yra neaišku. Reikia labai atkreipti dėmesį, kurios vietos ar automobiliai bus apmokestinti. Sunku nuspėti, ar tam tikrų zonų apmokestinimas taptų veiksminga alternatyva.
„Labai priklauso, kas tai yra, tai gali būt niekalas, o gali būti ir įtaką darantis dalykas. Labai priklauso nuo minties, ką čia turi omenyje tie inicijuotojai, nes spūsčių mokestis jau skamba juokingai, o kaip jis gali būt įgyvendintas, tai gali būti ir nejuokinga.
Nėra aišku tiksliai, kas bus apmokestinta, ar tai bus tam tikros vietos, kuriose būna spūstis, ar visi automobiliai. O nuo to žinojimo turbūt ir priklausytų tas apmokestinimas.
Man atrodo, ieškome tų sliekų ne ten, kur jų mums reikėtų ieškoti. Turėčiau panagrinėti, kad būtų parašyta juodai ant balto, kokios čia turėtų būti taisyklės. Galbūt kažkokiame formate, ar tai gali turėti prasmę. Yra pasaulyje miestų, kuriuose mokesčiai tam tikrose zonose egzistuoja.
Kai tam, kad įvažiuotum į tam tikrą zoną, tai kainuoja. Tai yra tokių miestų, kurie tokiu būdu kovoja su pertekliniu eismu, egzistuoja, bet čia ir priklauso, ar tai yra prasminga, ar neprasminga, ar tai bus brangu, ar nebrangu, ar vis tiek niekas nekreips dėmesio.
Tai čia kaip ir mūsų automobilių statymas Vilniaus centre kokioje mėlynoje zonoje ir dabar yra ganėtinai brangus, tikrai dažnai nerandi vietos, kur pasistatyti. Na, bet taip yra.
Tai ar čia jau lakmusas, kad reikia kelti tą kainą. Jeigu pakelsi, tada bus tų vietų? O tai gal irgi nebus? Gal ir toliau nebus, nes vienam žmogui ta kaina nebus gąsdinanti, o kitam lems viso gyvenimo pasirinkimus, jisai nuspręs nebedirbti ten, kur tiek kainuoja pasistatyti mašiną“, – pasisakė apie šį siūlymą jis.
Kokių veiksmų apskritai vertėtų imtis, norint sumažinti, spūstis Vilniuje?
Pasak eksperto, sostinėje trūksta normalaus, kokybiškai įrengto aplinkkelio, o visi kiti jo pateikiami siūlymai, kurie išspręstų šią problemą, deja, neapsieina be brangių investicijų. Vienas iš galimų sprendimo variantų – padaryti požeminę parkavimo erdvę.
„Na, visų pirma, Vilniuje turbūt labai trūksta tokio pilnaverčio aplinkkelio, kas būtų labai gerai: tai reiškia, kad visą Vilnių galėtume labai sklandžiai apvažiuoti su gerais išvažiavimais, su gera infrastruktūra.
Viską, ką aš pasakysiu, kas būtų prasminga, bus brangu. Tam, kad galima kur nors statyti automobilius, reikia įrengti požeminius parkingus, tada bus kur statyti. Tam, kad būtų kur tiems automobiliams pravažiuoti, reikia kad būtų keliai, ane? Mes miesto gatvių viduryje neturime nei kaip praplatinti, ten namai stovi. Nenugriausime gi infrastruktūros dėl to.
Reikia bent jau kažkokius aplinkkelius sklandžius daryti ten, kur yra vietos. Ir tada daugelis žmonių gali būti, kad rinksis net ir tolimesnį apvažiavimą, bet nestovėti kažkokioje spūstyje ir tokiu būdu jų gali sumažėti.
Aišku, visą kitą, ką teigia tie patys žalieji kaip norą persodinti žmones į viešąjį transportą, jis, aišku, turi prasmę. Tik kad tokiu atveju tą viešąjį transportą reikėtų padaryti patogiu visiems, nes daugelis žmonių gyvena nebūtinai pačiame mieste, o už miesto ribų.
O ką jiems tada padaryti? Jie juk net varianto neturi. Na, ta prasme, miesto transporto versijos ten net sako: „Tai važiuokite miesto transportu“. Jo, jo, važiuokit...“, – savo nuomonę išreiškė specialistas.
Niekas nėra padaroma per vieną dieną: patogumas žmonėms svarbus
V. Miliaus teigimu, nors daug yra kalbama apie ekologiškas alternatyvas, praktikoje žmonės vis tiek dažniau renkasi patogius ir greitus sprendimus.
„Visa tai yra ne per dieną padaroma, įvairių iniciatorių sakymai yra teisingi, tačiau vieni kainuoja pigiau, kiti kainuoja brangiau, bet be brangių infrastruktūrinių sprendimų mes neapsieisime. Pavyzdžiui, elektromobiliai, kas irgi yra sakoma, kad geriau, kad su jais geriau būtų važiuoti į miesto centrą, sutinku.
Tačiau ir elektromobilį reikia kažkur pastatyti, jisai irgi juk gatve važiuoja. Jeigu gatvės nėra, parkingo nėra, aplinkkelio nėra, niekas nepasidaro: nei elektromobiliai, nei dar kas nors.
Ir kaip matote, jūs tiesiog pasižiūrėkite pro langą, koks yra oras šiandieną, labai gera diena. Kiek mes čia tų tokių dviratininkų važiuojančių į biurus Vilniuje suskaičiuosime, na, kažkiek bus.
Tačiau dažniausiai matysime „Bolt‘ą“, „Wolt‘ą“ vežančius su tomis kvadratinėmis kuprinėmis, o ne žmones, besinaudojančius dviračiu kaip transporto priemone nuvažiuoti į darbą. Tai ir nepasikeis labai. Na, ta prasme, čia Lietuva geografiškai nepersikels į Ispaniją. Na, štai ir viskas“, – pasidalino vyras.
