„Visi puikiai suprantame, kad nepritaikyta aplinka įkalina neįgaliuosius namuose, trukdo gyventi savarankiškai bei bendrauti su draugais ar artimaisiais. Todėl tiek valstybė, tiek savivaldybės turi, kiek įmanoma, labiau prisidėti prie neįgaliųjų savarankiškumo plėtros, o būsto pritaikymas – vienas iš būdų to siekti. Nuo šių metų didiname valstybės indėlį būsto pritaikymui ir keltuvo ar lifto įrengimui, plečiame galimybes keisti būstą ar kreiptis dėl būsto pritaikymo“, - sako ministras L. Kukuraitis.
Būstas gali būti pritaikomas neįgaliesiems keturiais atvejais:
kai neįgaliajam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; kai neįgaliajam reikia bet kurio tipo vežimėlio; kai žmogui reikia kitų judėjimo priemonių, pavyzdžiui, vaikštynės, ramentų; kai asmeniui nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios.
Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jame turi būti deklaruota ir faktinė neįgaliojo gyvenamoji vieta, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas. Tačiau būsto baigtumas turi svyruoti tarp 80 ir 100 proc.
Būsto savininkas, jei būstas nepriklauso pačiam neįgaliajam, turi sutikti su būsto pritaikymu neįgaliajam, nuosavybė į būstą negali būti apribota, būstas negali būti išnuomotas, išskyrus, jeigu tai socialinis būstas arba kai savininkas – savivaldybė.
Kai neįgaliajam yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą. Tačiau jeigu kitų butų savininkai nepritaria bendrojo naudojimo patalpų pritaikymui neįgaliajam, teigiamą sprendimą gali priimti savivaldybės administracija – svarbu, kad toks pritaikymas būtų finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės lėšų ir kad tai nesumažintų kitų gyventojų nekilnojamojo turto vertės.
Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta komisija nustato būsto pritaikymo poreikį.
Valstybės biudžeto lėšų paskirstymą savivaldybėms koordinuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas. Būstai neįgaliesiems pritaikomi iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.
Kas naujo pritaikant būstą neįgaliesiems?
Daugiau savarankiškumo. Naujuoju aprašu sudaroma galimybė neįgaliajam savarankiškai organizuoti būsto pritaikymo darbus, įskaitant keltuvų ar liftų pirkimą ir jų įrengimą, net ir tuo atveju, jei neįgaliojo pritaikomas būstas nėra įtrauktas į einamųjų metų sąrašą. Kompensacija bus išmokama tada, kai neįgaliajam pritaikomas būstas bus įtrauktas į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, jei tuo metu jis ten gyvena (išskyrus, kai reikia persikelti į slaugos ar globos įstaigą).
Didinamas valstybės piniginis indėlis būsto pritaikymui. Pritaikant būstą neįgaliesiems nuspręsta didinti valstybės biudžeto lėšų indėlį nuo 4218 iki 5700 eurų, tačiau nustatoma, kad valstybės biudžeto lėšos negalėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. visos būsto pritaikymo darbų kainos. Tokiu atveju, kartu su privalomu savivaldybių biudžetų indėliu, vienam neįgaliajam būsto pritaikymo darbams būtų skiriama iki 9500 eurų.
Didinamas valstybės indėlis keltuvo ar lifto įrengimui. Pagal aprašą neįgalieji gali pretenduoti į keltuvo ar lifto įrengimo išlaidų kompensavimą. Kai įrengiamo keltuvo ar lifto kėlimo aukštis siekia pirmąjį namo aukštą ir jo įrengimą organizuoja pats pareiškėjas, tai valstybės biudžeto lėšų dalis palyginus su praėjusiais metais didinama nuo 2622 iki 3230 eurų. Kai tokio paties aukščio įrenginio darbus organizuoja savivaldybė, valstybės lėšos palyginus su pernai paūgės nuo 5244 iki 6270 eurų. Kai keltuvo ar lifto kėlimo aukštis yra didesnis nei namo pirmasis aukštas ir jei darbus organizuoja pats asmuo, tuomet valstybės biudžeto dalis irgi didinama nuo 5244 eurų pernai iki 6270 eurų šiemet.
Daugiau žmonių galės keisti būstą. Sudaromos platesnės galimybės neįgaliesiems gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas neįgaliajam nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas (skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies). Jei anksčiau keisti būstą galėjo tik tie neįgalieji, kuriems reikėjo keltuvo ar lifto, tai nuo šiol keitimo kompensaciją galės gauti ir asmenys, kuriems reikia bet kurio tipo vežimėlio ar kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Keisti būstą bus galima nepriklausomai nuo savivaldybės: pavyzdžiui, neįgalusis gali gyventi Vilniuje, bet jeigu surastų tinkamą būstą Kaune, sostinės savivaldybė jam išmokėtų kompensaciją. Tiesa, kompensacija pervedama tuomet, kai asmuo yra įtrauktas į einamųjų metų sąrašą būstui pritaikyti.
Išplečiamas besikreipiančiųjų ratas. Dėl būsto pritaikymo galės kreiptis ir asmenys, kuriems nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios.
Lengvinamos taisyklės. Remiantis naujuoju aprašu, dėl būsto pritaikymo bus galime kreiptis, jei jo baigtumas yra ne mažesnis kaip 80 proc. (anksčiau baigtumas turėjo būti 100 proc.). Tam tikri būsto pritaikymo darbai bus atliekami visoms 4 neįgaliųjų grupėms, kurie gali kreiptis dėl būsto pritaikymo.
