Įsivaizduokite, kad rugpjūčio viduryje nusprendė dviese savaitę paatostogauti. Pagal Booking.com duomenis, savaitė Palangoje jums atsieitų nuo 162 eurų už kambarį iki 1,5 ar tūkst. eurų už 5 žvaigždučių viešbutį.
Nuomodamiesi kambarį už visą kitą jums teks patiems mokėti, o viešbutyje galite tikėtis pusryčių, galbūt nemokamų pramogų, tačiau už dalį jų teks vis tiek atverti piniginę.
Vienos Lietuvos kelionių agentūros puslapyje galima rasti, kad panašios trukmės kelionė į Kretą vienam asmeniui atsieis nuo maždaug 450 eurų 3 žvaigždučių viešbutyje iki kiek daugiau nei 1,5 tūkst. 5 žvaigždučių viešbutyje, Bulgarijoje kaina svyruos nuo 350 iki 1 tūkst. eurų.
Visgi, nors savaitė užsienio viešbutyje dviese kainuotų dvigubai brangiau, apgyvendinimo įstaiga jus aprūpintų arba „viskas įskaičiuota“ aptarnavimu, arba pusryčiais ir vakariene, kelionių agentūra pasirūpintų skrydžiais pirmyn ir atgal, atvežimu ir parvežimu iš viešbučio.
2 žvaigždučių viešbutis Lietuvoje ar 5 žvaigždučių viešbutis Turkijoje?
„Taip, kartais pasiskaičiavus, pasižiūrėjus į kiekį, ką jūs gausite, jei jums reikalinga „viskas įskaičiuota“ maitinimas, tai neretai būna, kad į Bulgariją ar Turkijos kurortus išvykti gali būti pigiau nei atostogauti Lietuvos pajūryje“, – naujienų portalui tv3.lt teigė kelionių agentūros „Makalius“ vadovas Rimvydas Širvinskas.
Visgi, pašnekovo teigimu, verta atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pirma, anot R. Širvinsko, nereikėtų apsigauti dėl viešbučių užsienio kurortuose, kurie giriasi turintys 5 žvaigždučių įvertinimą.
„Užsienio šalyse tos žvaigždutės retai atitinka tokią pat kokybę, kokia yra Lietuvoje. Lietuvoje pakanka 2-3 žvaigždučių viešbučio, kad jaustumėtės kaip 3, 4 ar kartais net 5 žvaigždučių viešbutyje Turkijoje“, – tikino R. Širvinskas.
Pašnekovo teigimu, kainos Lietuvos kurortuose daliai žmonių gali pasirodyti užkeltos todėl, kad vasaros sezonas Lietuvoje itin trumpas.
„Todėl ir kainos atitinkamai Lietuvos poilsiui yra aukštesnės. Turkija gali girtis pusės metų trukmės sezonu, nuo balandžio pradžios iki spalio pabaigos, tuos šešis mėnesius viešbučiai gali veikti pilnu užimtumu ir priimti turistus. Lietuva turi labai trumpą vasaros sezoną, galima sakyti, kad turbūt vos du mėnesiai tinkami pavadinti aukštuoju vasaros sezonu“, – pasakojo R. Širvinskas.
Negalima palyginti, bet palyginkime
Kad kainos Lietuvos kurortuose didesnės dėl trumpos vasaros sutinka ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Pasiūlos yra mažai, yra didelis sezoniškumas, vasara trumpa, o ją dar sutrumpina kintantys orai. Skubama tuos kaštus kompensuoti per labai trumpą laikotarpį, todėl kainos pakyla. Lietuva, matyt, niekada nebebus pigių atostogų šalimi. Gal ne visa Lietuva, labiau kalbu apie pajūrį. Trumpas sezonas lemia, kad kaštai yra didesni, dėl to ir kainos didesnės“, – aiškino ekonomistas.
Visgi, anot Ž. Maurico, neteisinga būtų lyginti atostogas Palangoje su, pavyzdžiui, poilsiu Bulgarijoje ar Turkijoje. Ekonomisto teigimu, Lietuvoje labiau dominuoja poilsis savaitgaliais ar išvykos į pajūrį šventinėmis dienomis, kai žmonės pasiima kelias laisvas dienas ir gali džiaugtis praktiškai savaitės ilgio atostogomis.
Vykstant į užsienį, Ž. Maurico teigimu, prisideda ir kelionės kaštai, tad užsienio kurortuose, ekonomisto nuomone, reikėtų praleisti bent jau kelias savaites, kad tai atsipirktų. Palyginimui, anot Ž. Maurico, transporto kaštai gimtinėje nėra dideli.
„Taip pat lyginti sudėtinga, nes konceptas skirtingas. Jei užsienio kurortuose vyrauja „viskas įskaičiuota“, tai Lietuvoje tokių vietų praktiškai nėra, kiek aš žinau. Tai dažniausiai būna pusryčiai ar įėjimas į SPA centrą, bet tokio didelio paslaugų spektro Lietuvoje neteikia. Didelis skirtumas, todėl kainos kokybės santykis paslenka pietinių valstybių naudai“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Kainų nemažina, nes neišsilaikytų
„Luminor“ atstovo teigimu, jei pajūrio verslininkai drastiškai nuleistų kainas, jie paprasčiausiai neišsilaikytų.
„Dėl to, kad trumpas sezonas. Jeigu nori turėti mažesnes kainas, tai reikia, kad atvažiuotų ne tik savaitgaliais ar du mėnesius vasarą, bet bent jau didesnį laiko tarpą. Kadangi to nėra daugumoje vietoje, atitinkamai ir kainos didesnės. Jei būtų mažiau sezoniškas verslas, tai būtų didesnė galimybė mažinti kainas“, – kalbėjo ekonomistas.
R. Makaliaus tikinimu, kainas Lietuvos pajūryje diktuoja paklausa.
„Paklausa yra didelė. Galbūt ir man kartais pikta dėl vasaros sezono kainos ir kokybės santykio mūsų kurortuose. Bet būdamas verslininkų vietoje ir matydamas tokią paklausą ir net, jei tą kainą taikau aukštesnę, kad už tuos pinigus galėčiau pragyventi ne tik šiuos du vasaros mėnesius, bet galbūt ir visus metus, ir jei ta kaina tinkama vartotojams, mano viešbutis visada pilnas, tai kodėl tą kainą turėčiau mažinti?“ – samprotavo R. Širvinskas.
Pasak kelionių organizatoriaus, žiūrint iš verslo pusės, klausimas, ar bet koks kitas žmogus, atsidūręs pajūrio verslininko vietoje, mąstytų kitaip ir taikytų nuolaidas ar mažintų kainas.
Pigiai ir gerai nebus
Ž. Maurico nuomone, savivaldybės turėtų labiau investuoti į kurortus ir ten sukurti geresnes sąlygas poilsiautojams. Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad Palangoje niekur nedingo močiutės, nuomojančios poilsiautojams kambarius senuose daugiabučiuose.
„Pakankamai kokybės prasme prastai. Nei ten maitinimo paslaugos, nei nieko. O nuvažiavus į kurortą tam pritaikytą, tai visas paslaugas gauni čia ir dabar, nereikia sukti galvos dėl nieko“, – pažymėjo ekonomistas.
Poilsis Lietuvoje neturėtų atpigti ir dėl to, kad auga darbo kaštai. Ž. Maurico teigimu, jie mažesni ir Turkijoje, ir Graikijoje, ir Portugalijoje, tad pigiau Lietuvoje nei Pietų Europoje tikriausiai niekada nesiilsėsime.
„Bus arba pigiai ir prastai, arba brangiai ir gerai. Nebus pigiai ir gerai“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.
Dėl koronaviruso užsienyje poilsis pigo, Lietuvoje brango
Ar kainas viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo vietose paveikė koronavirusas? Ž. Mauricas teigė, kad kainos sumažėjo Vilniuje, Kaune, Druskininkuose – vietose, kuriose viešbučiuose dominuodavo turistai iš užsienio.
„Palangoje nelabai, ten būdavo turistų iš Rusijos ir Baltarusijos, bet santykinai dominuoja lietuviai“, – sakė ekonomistas.
R. Širvinsko teigimu, pajūryje kainos šią vasarą gal net kiek pakilusios, nes susidomėjimas iš tautiečių – milžiniškas.
„Tačiau tikrai ne su visais objektais, pavyzdžiui, sveikatinimo centrai, sanatorijos, tas užimtumas nedidelis, tai kai kurios apgyvendinimo įstaigos taiko net kažkokius specialius pasiūlymus, nuolaidas“, – pasakojo agentūros „Makalius“ vadovas.
Jei Lietuvoje poilsis brango, tai užsienyje, R. Širvinsko teigimu, kaip tik pigo. Dėl koronaviruso sezonas prasidėjo ne balandį, kaip įprasta užsienio kurortuose, o birželio viduryje ar net liepą.
R. Širvinsko teigimu, dabar užsienio kurortai taiko ne vasaros sezono kainas, o mažesnes, kurios įprastais metais siūlomos balandį ar gegužę, kai norima prisivilioti turistų ir įsukti viso poilsio sezono mašiną.
„Pačiu geriausiu laikotarpiu, pačiu geriausiu oru galima pasidžiaugti vienomis mažiausių kainų“, – sakė R. Širvinskas.
Tačiau dar nesuskubkite krautis lagaminų. R. Širvinsko teigimu, nežinia vis dar gaubia poilsines atostogas užsienyje, o to geriausias pavyzdys – Bulgarija. Šioje šalyje vasaros sezonas turėjo prasidėti liepos mėnesį, nes birželį epidemiologinė situacija Bulgarijoje buvo itin gera.
Tačiau, kaip pasakojo R. Širvinskas, staiga išaugo koronavirusu užsikrėtusių asmenų skaičius, tad dabar šią populiarią atostogų kryptį gaubia nežinia. Dėl neaiškumo pietiniuose kurortuose, R. Širvinsko teigimu, lietuviai šią vasarą dažniau renkasi poilsį Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, domisi kainomis Baltijos jūros pajūryje Lenkijoje.
