Nuo metų pradžios įsigaliojo pluoštas Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų. Vienas iš jų – draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją (kiemą) sankirtoje.
Svarbu atminti, kad draudimas taikomas toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją arba išvažiavimas iš jos.
Policija kol kas nusiteikusi geranoriškai
Nuo Naujųjų įsigaliojo dar vienas svarbus pakeitimas. Automobilius, kurie trukdo eismui ir yra palikti neleidžiamoje vietoje, gali nuvilkti ne tik policijos pareigūnai, bet ir ugniagesiai, savivaldybių viešosios tvarkos pareigūnai kai kurie aplinkosaugininkai bei Lietuvos transporto saugos administracijos atstovai.
Kaip aiškino policija, kurį laiką buvo nuspręsta į pažeidėjus žiūrėti atlaidžiau. Lietuvos policijos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Siaurusaitis aiškina, kad policija iki šiol yra nusiteikusi geranoriškai.
„Policijos pareigūnai neplanuoja daryti specialių reidų ar patikrinimų, kaip yra laikomasi minėtų naujų Kelių eismo taisyklių pakeitimų, leisime vairuotojams priprasti prie šių ir kitų įvedamų naujovių.
Šiuo atveju, svarbiausias aspektas yra vairuotojų sąmoningumas, kad transporto priemonės būtų statomos pagal Kelių eismo taisykles, neribotų kelio matomumo kitiems eismo dalyviams bei netrukdytų specialiųjų transporto priemonių, aptarnaujančio transporto vairuotojams, pėsčiųjų ir dviratininkų eismui“, – tv3.lt komentuoja R. Siaurusaitis.
Vis dėlto policija pabrėžia, kad piktnaudžiauti nereikėtų ir jei ne vietoje paliktas automobilis trukdys eismui, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežta.
Savivaldybės rašo protokolus
Kai kurios savivaldybės už minėto reikalavimo nesilaikymą vairuotojus jau baudžia. Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis atskleidžia, kad skyriaus pareigūnai per 2022-uosius jau yra surašę daugiau kaip 700 administracinių nusižengimų protokolų dėl nustatytos transporto priemonių sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimų.
„Kadangi nėra techninių galimybių nustatyti tiksliai, todėl tikėtina, kad dalis (5–10 proc.) šių užfiksuotų administracinių nusižengimų yra galimai susiję naujųjų, su 2022 m. įsigaliojusių Kelių eismo taisyklių, reikalavimų nevykdymu“, – tv3.lt komentuoja G. Gatulis.
Pasak savivaldybės atstovo, ne vietoje palikti automobiliai labiausiai trukdo specialiajam transportui – medikams, ugniagesiams ir t.t.
„Tai nėra sisteminis ar masinis reiškinys. Kiek tenka pastebėti, Kauno miesto gyventojai pakankamai sąžiningai stengiasi laikytis šių Kelių eismo taisyklių reikalavimų“, – teigia G. Gatulis.
Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovas Marius Poimanskis teigia, kad nuo metų pradžios Klaipėdoje buvo nubausti du vairuotojai, kelio ir įvažiavimo į kiemą sankryžos teritorijoje palikę automobilius.
Abiem atvejais neleistinoje vietoje paliktais automobiliais skundėsi gyventojai, automobiliai nebuvo nutempti.
„Specialių reidų į gyvenamuosius rajonus dėl automobilių statymo mes nevykdome, važiuojame tik pagal skundus. Didelio poreikio būtent šios srities pažeidimų kontrolei nėra. Gauname nemažai skundų dėl automobilių statymo ant šaligatvių, žolės. Tačiau būtent dėl minėto reikalavimo, kol kas užfiksuoti pavyko tik du“, – tv3.lt pasakoja M. Poimanskis.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai pabrėžia, kad KET pakeitimai įsigalioja nuo tos dienos, kai jų įsigaliojimą patvirtina taisykles keitusi institucija. Šiuo atveju taisyklė įsigaliojo nuo sausio 1-osios, tad ne išimtis ir Vilniaus miesto savivaldybė.
„Verta pažymėti, kad viešosios tvarkos pareigūnai dėmesį kreipia į visus KET stovėjimo pažeidimus, todėl nėra taip, kad kažkuriai taisyklei skiriame didesnį dėmesį nei kitoms“, – tv3.lt komentuoja savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžej Dinikis.
Pasak jo, šiuo metu savivaldybė vykdo informacinę kampaniją apie tai, kad nuo šių metų pradžios ne tik policija, bet ir savivaldybės gali nutempti KET pažeidžiančius automobilius. A. Dinikis teigia, kad kalbamasi su seniūnijomis, miestą aptarnaujančiomis įmonėmis.
„Pagal surinktą informaciją dėliojame maršrutus, kuriais galėtų vykti viešosios tvarkos pareigūnai kartu su transportavimo vilkiku. Šiai dienai savivaldybė dar nėra nutempusi KET pažeidėjų automobilių“, – sako A. Dinikis.
Šiaulių miesto savivaldybėje minėtiems pažeidimams tolerancijos laikotarpis nebuvo taikomas. Visi galimi pažeidimai ir jų aplinkybės buvo vertinamos individualiai.
„Specialūs patikrinimai dėl transporto priemonių laikymo prie pat įvažiavimo į kiemą, sankryžų nebuvo vykdomi, tačiau nuo metų pradžios buvo gauta pranešimų apie transporto priemones, pastatytas pažeidžiant atnaujintus Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal gautą informaciją buvo surašyti 5 administracinio nusižengimo protokolai“, – rašoma tv3.lt pateiktame savivaldybės Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus komentare.
Pasak skyriaus, naujas reikalavimas chaoso mieste nekelia. Vis dėlto pripažįstama, kad daliai vairuotojų nepatogumų pokyčiai kelia, mat palikus automobilį leistinoje vietoje gali tekti paeiti.
„Savivaldybė pagal esamas finansines galimybes pastaraisiais metais nuolat didina stovėjimo vietų skaičių daugiabučių gyvenamųjų namų rajonuose, rekonstruojant gatves, automobilių stovėjimui pritaikomi kelkraščiai.
Savivaldybė finansiškai prisideda prie projektų, kai daugiabučių namų savininkai rekonstruoja daugiabučių kiemus ir juose numato daugiau vietų automobiliams.
Tačiau bendrąja prasme žiūrint, automobilių parkavimo vietų didinimas nėra savivaldybės ir valstybės prioritetas. Mūsų tikslas yra gerinti sąlygas viešam transportui, dviračiams ir kitoms alternatyvioms automobiliui judėjimo priemonėms“, – teigiama komentare.
Automobilius gyventojai stato ne dėl to, kad piktybiškai tingi eiti – paprasčiausiai nėra vietų
Problema dėl automobilių statymo – ne tik transporto pravažiavimo ir eismo sunkinimo klausimas. Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų asociacijos (DNKPA) prezidentas Sigitas Čirba pripažįsta, kad arti įvažiavimo į kiemą arba įvažiavime palikti automobiliai trukdo kitiems eismo dalyviams, tačiau yra ir kitas šio klausimo kampas – kur tuos automobilius dėti?
„Prieš priimant tokius sprendimus, yra savivaldybės pareiga užtikrinti, kad automobilių statymo komfortas, vietų skaičius turėtų didesnis, jog vilniečiai turėtų, kur pasistatyti automobilius. Man labai gaila, kad nuo 2000-ųjų metų, kai statant naujus namus buvo reikalaujama kiekvienam butui įrengti dvi vietas, dabar tai sumažėjo iki 0,8 vietos“, – tv3.lt pastebi S. Čirba.
DNKPA prezidentas spėja, kad savivaldybės nuolaidžiauja nekilnojamojo turto vystytojams. Tačiau apsisukusios ima bausti gyventojus, kurie reikalavimų nesilaiko ir automobilius stato ten, kur negalima.
„Statoma ne dėl to, Kad gyventojai yra išpuikę arba labai tingi paeiti iki savo buto. Statoma dėl to, kad nėra, kur statyti. Yra išnaudojamas kiekvienas laisvas kvadratinis metras.
Padaryta atvirkščiai. Pirma savivaldybė turėjo sužymėti stovimas vietas, įrengti papildomų vietų, o paskui reikalauti, kad statytų automobilius ten, kur reikalauja taisyklės“, – teigia pašnekovas.
S. Čirba spėja, kad situacija ateityje tik blogės, mat sostinė plečiasi ne tik plotu, bet ir tankiu. Tai reiškia, kad gyventojų daugėja, dygsta nauji namai, be to, šeimos neretai turi kelis automobilius, tad automobilių statymo vietų gali imti trūkti.
„Kiekvienas gyventojas turi teisę reikšti savo nuomonę, tačiau džiaugiamės, kad nemažai gyventojų palankiai vertina sprendimus, kurie įneštų daugiau saugumo ir tvarkos mieste. Kol kas vertinti dar anksti, nes ne visos priemonės įgyvendinamos pilna imtimi“, – komentuoja Vilniaus miesto savivaldybės atstovas A. Dinikis.
Įsigaliojęs pakeitimas patenka į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį, kur numatyta atsakomybė už: „sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas“.
Pagal minėtą straipsnį, šie pažeidimai užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų.