Albinas Čaplikas
Žinoma, universitetai savo jėgas sujungs ne šįmet ir ne kitąmet – pagal pasirašytą ketinimų protokolą Lietuvos universitetas bus atkurtas iki 2022-ųjų. Beje, praėjusių metų pabaigoje ketinimų protokolą atkurti istorinį Lietuvos universitetą, tarpukario Kaune įkurtą 1922-aisiais, pasirašė net penki universitetai. Dabar trys iš jų pradeda įgyvendinti idėją. Pasitraukė Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos sporto universitetai.
Pradės derybas
Kovo mėnesį minėti trys universitetai įgaliojo savo rektorius pradėti derybas su universitetų bendruomenėmis ir valdžios institucijomis. KTU, LSMU ir VDU pradedamos kurti darbo grupės, kurios derins projekto detales ir numatys tolesnę jo eigą. Beje, šiai idėjai kovo pradžioje pritarė ir Kauno miesto Akademinių reikalų taryba, kuriai vadovauja laikinosios sostinės meras Andrius Kupčinskas. Pagrindinės pernai įkurtos Akademinių reikalų tarybos užduotys – stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės ir akademinės bendruomenės bei patarti kuriant studijoms ir mokslui palankią aplinką. Akademinių reikalų tarybą sudaro 21 narys: 9 atstovai iš Kauno miesto tarybos, 6 Kauno aukštųjų mokyklų atstovai ir 6 Kauno aukštųjų mokyklų studentų atstovybių delegatai.
Pasak Lietuvos rektorių konferencijos pirmininko prof. habil. dr. KTU rektoriaus Petro Baršausko, trys universitetai sujungti savo jėgas siekia keldami sau svarbius tikslus.
„Šiais laikais negalime galvoti tik apie savo aukštosios mokyklos statuso išlaikymą – turime siekti kokybės, efektyvumo, konkurencingumo, o šių tikslų kiekviena aukštoji mokykla atskirai nepasieks“, – sakė jis.
Susijungti naudinga Rektorius minėjo kokybinius ir turinio pokyčius – studijų programų optimizavimą, mokslo ir studijų potencialo telkimą, sisteminę pertvarką. Aukštųjų mokyklų vadovai supranta, kad tik įkūrę bendrą Kauno universitetą taptų konkurencingesni ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Be to, toks sprendimas padidintų mokslo įstaigos paslaugų kokybę, konkurencingumą,veiklos efektyvumą. Be abejo, būtų įmanoma sutaupyti ir lėšų. Jeigu universitetai atsirastų po vienu stogu, žinoma, netiesiogine prasme, mažiau studijų programų dubliuotųsi bei mažiau konkuruotų smulkūs universitetai. Dėstytojams taip pat nebereikėtų lakstyti per 2–3 universitetus.
Kodėl pasirinktas Lietuvos universiteto pavadinimas? Pasak P. Baršausko, toks pavadinimas neturėtų kelti neigiamų emocijų nė vieno besijungiančio universiteto bendruomenei. Kita vertus, Kaune jau veikia dvi aukštąsias mokyklas sujungęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, o kaimyninėje Latvijoje įkurtas Latvijos universitetas.
Sostinėje veikia kelios dešimtys aukštųjų mokyklų. Ar kauniečių pavyzdys įkvėps jungtis ir Vilniaus aukštąsias mokyklas?