Specialieji atašė, kurie skiriami tam, kad būtų geriau atstovaujama Lietuvai užsienyje, vis labiau siekia atsiriboti nuo ambasadų, teigia „Lietuvos žinios“.
Lietuvos konsulate Gardine po Vytauto Pociūno mirties neliko ministro patarėjo etato. Nėra ir aukšto rango VSD pareigūno, kuris rūpintųsi jo saugumu.
Veikiausiai jo ir nereikia. Ši aplinkybė rodo ir taip gana aiškų faktą: garbinga tarnyba Lietuvai užsienyje naudojamasi ir tam, kad į ambasadas būtų išsiųsti vadovams neįtikę darbuotojai. Nors dažniau būna priešingai – siunčiami itin jiems įtinkantys žmonės.
„Tokios informacijos VSD nekomentuoja“, – vieno sakinio atsakymą pateikė VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas, pasiteiravus, ar departamentas paskyrė kurį nors iš savo darbuotojų į žuvusio V. Pociūno vietą Gardine.
„Ar ministro patarėjo etatas dar yra, ar jis panaikintas, aš nežinau, – telefonu atsakė konsulė Gardine Daiva Mockuvienė. – Mūsų konsulate šių pareigų dabar niekas neina“.
Specialieji atašė, kurie skiriami tam, kad būtų geriau atstovaujama Lietuvai užsienyje, vis labiau siekia atsiriboti nuo ambasadų. Atašė pareigybei įkurti valstybė iš biudžeto ministerijai skiria apie 0,5 mln. Lt. Bet tai negarantuoja, jog specialusis atašė dirbs valstybei, o ne sau ir savo ministrui.
Užsienio reikalų ministro patarėjas Jurgis Jurgelis yra gerai susipažinęs su pastaruoju metu ambasadose atsiradusia įtampa tarp URM darbuotojų ir specialiųjų atašė.
„Specialusis atašė lieka pavaldus tai ministerijai, kuri jį atsiuntė. Todėl Briuselyje, Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, daug atašė, ir kiekvienas pavaldus savo žinybai, – piktinosi J. Jurgelis. – Žinybos juos finansuoja, aprūpina transportu, padėjėjais, kai kada specialieji atašė materialiai aprūpinti net geriau nei ambasados.
Kai ambasadorius siekia, kad atašė ir diplomatinės atstovybės darbuotojai veiktų viena linkme, kad juos sietų bendra politika, atašė nenori paklusti. Būta atvejų, kai atašė netgi neinformuodavo ambasadoriaus, kada planuoja atostogauti, arba išvykdavo atostogų žinodamas, kad ambasadorius tam nepritarė“.
Negalutiniais duomenimis, 2007 m. užsienyje dirbo 122 specialieji atašė, kuriuos skyrė įvairios Lietuvos žinybos. Didžiausias atašė būrys – Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES. Čia dirba 34 atašė ir jų pavaduotojai.
Kaip tampama atašė, negali pasakyti net URM darbuotojai.
„Sukurta tokia specialiųjų atašė skyrimo sistema, kad URM turi mažai įtakos juos atrinkdama“, – apibūdino padėtį šioje srityje URM sekretorius Žygimantas Pavilionis.
Pasak jo, pretendentus URM teikia ministerijos, kandidatus dar patikrina specialiosios tarnybos. URM duota teisė pritarti kandidatūrai arba ne. Profesionalūs diplomatai net nepamato būsimojo ambasados darbuotojo, nepasikalba su juo.
Tokia sistema ideali siekiant į prestižinį postą paskirti savo žmogų. Taip buvo, kai antruoju sveikatos atašė Briuselyje 2005 m. netikėtai tapo buvęs Seimo narys, socialliberalas, hipnozės žinovas, buriuotojas ir medžiotojas Kęstutis Kuzmickas. Jis paskirtas neatsižvelgiant į tai, kad buvo įtartas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus farmacijos srityje.
2004 m. pabaigoje Kultūros ministerija specialiąja atašė į Jungtinę Karalystę išsiuntė Indrę Daunytę. Ši niekuo įsidėmėtinu kultūros srityje nepasireiškusi jauna teatrologė į atašė kėdę persėdo tiesiai iš tuomet kultūros ministrės Romos Žakaitienės atstovės spaudai krėslo.
2000 m. ministerija specialiąja atašė Belgijoje paskyrė Eglę Saudargaitę – septynias kadencijas Užsienio reikalų ministerijai vadovavusio Algirdo Saudargo dukterį. Nors specialieji atašė skiriami trejiems metams, E. Saudargaitė Briuselyje išbuvo kur kas ilgiau, į Lietuvą ji grįžo tik 2005 metų rugsėjį.
Spalį į Kiniją dirbti komercijos atašė išvyko Gvidas Kerušauskas. Ta proga išplatintuose pranešimuose negailima pagyrų specialiajam atašė, tačiau nutylėta, kad jis atšauktas iš Dubajaus, nes buvo paskelbtas kaip nepageidaujamas Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Finansų ministerija paskyrė finansinių paslaugų atašė Briuselyje Dianą Dirgėlaitę, kuriai prokurorai buvo pareiškę įtarimus dėl tarnyboje galbūt padaryto nusikaltimo.
Lietuvai specialieji atašė nepigiai kainuoja. Šį rudenį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė įsteigti nelegalios imigracijos atašė pareigybę Ukrainoje ir skirti tam 0,5 mln. Lt. Nuo komiteto neatsilieka Seimo narė Birutė Vėsaitė, pasiūliusi įsteigti komercijos atašė Japonijoje ir skirti tam 0,4 mln. Lt.
„Atsižvelgiant į valstybės interesus pirmiausia turi būti nuspręsta, kuriose šalyse ir kokios srities specialistų reikia Lietuvai, – įsitikinęs Ž. Pavilionis. – Turime vengti pareigų dubliavimo atstovybėse, turi būti labai konkrečiai apibrėžtos URM skiriamų diplomatų ir specialiųjų atašė pareigos ir atsakomybė“.
