Tradicinėse šeimose tėvams kartais būna sunku susitvarkyti su dviem ar trimis atžalomis. Todėl pagalvokite, kokias asmenybes gali išugdyti globos namų auklėtojos, kurios vienu metu turi prižiūrėti 14–16 vaikų.
Tokioje sudėtingoje padėtyje yra atsidūrę Alytaus valstybiniai vaikų globos namai. Tenka pripažinti, kad greičiausia ne tik šie, bet ir didžioji dauguma valstybinių globos įstaigų. Alytaus vaikų globos namų direktorius Romutis Žebuolis portalui balsas.lt papasakojo apie visos vaikų globos namų sistemos padėtį.
– Teigiama, kad jūsų vadovaujamuose globos namuose yra didžiausias vaikų perteklius. Kokia rimta ši problema? – balsas.lt pasiteiravo R. Žebuolio.
– Tokios bėdos yra ne vien tik mūsų kieme. Visose globos įstaigose yra per daug vaikų. Nieko nepadarysi. Alytaus vaikų globos namuose gyvena turbūt daugiausia vaikų Lietuvoje. Greičiausiai net visos Europoje globos įstaigose nerasime tokios didelės vaikų koncentracijos vienoje vietoje.
– Kokių problemų kyla dėl tokio vaikų skaičiaus?
– Globos namuose, kaip ir visose šeimose, visko pasitaiko. Tie, kas augina savo atžalas, tai puikiai supranta.
– Kokie vaikai gyvena Alytaus vaikų globos namuose?
– Vaikai nuo 4 iki 18 metų. Jie gyvena devyniose šeimynose – po 14–16 vaikų. Į šeimynas padalijame daugiausia pagal giminystės ryšį. Po vieną vaiką čia retai atvyksta. Mažiausiai 2–3 vaikai būna iš vienos šeimos.
Tokie tėvai prageria ne vieną vaiką, jie prageria visas atžalas. Todėl dažniausiai priglaudžiame net kelis vaikus iš tos pačios šeimos.
– Ar galima teigti, kad daugiausia vaikų yra atvykę iš šeimų, kuriose būta problemų dėl alkoholio?
– Sakome, kad vaikai atvykęs iš šeimų, kurios neturi socialinių įgūdžių. Aišku, dažniausiai tokiose šeimose piktnaudžiaujama alkoholiu, narkotikais.
– Alytaus globos namuose gyvena daugiau vaikų iš rajono ar miesto?
– Turime po lygiai vaikų ir iš rajono, ir iš miesto. Panašiai po 60 vaikų. Dar 11 vaikų yra iš Lazdijų, septyni iš Druskininkų, keli iš kitų savivaldybių.
– Kiek iš viso galite apgyvendinti vaikų?
– Suprantama, kad viskam yra ribos. Mes galime apgyvendinti apie 150 vaikų. Šiuo metu yra 141. Balansuojame ant ribos. Tačiau nepriimti negali. Nors vaiko praeitis gal ir neblizga, gatvėje jo nepaliksi.
– Kaip vertintumėte dabartinę įvaikinimo padėtį Lietuvoje?
– Praėjusiais metais iš mūsų namų buvo įvaikinta 15 vaikų. Toks rezultatas yra labai geras. Be abejo, daugiausia įvaikino užsienio piliečiai. Lietuvos piliečiai praėjusiais metais priglobė du vaikus.
– Iš kokių šalių kreipiamasi norint įsivaikinti?
– Įvairių variantų pasitaiko. Sulaukėme užklausų iš Kanados, Naujosios Zelandijos, Amerikos (5 vaikai), Prancūzijos, Italijos. Daugiausia tai tradicinės šalys.
– Ar sutinkate, kad Lietuvoje problemų kelia sudėtingos įvaikinimo procedūros?
– Tos procedūros Lietuvoje yra net labai normalios. Taip kalbu, nes žinau, kokia padėtis yra kitose šalyse. Ten mūsų broliai lietuviai tikrai verktų nuvažiavę.
Pavyzdžiui, Italijoje norėdamas įsivaikinti privalai turėti specialų teismo leidimą. Kelerius metus pas tave vaikšto socialiniai darbuotojai ir tikrina būsimas vaiko gyvenimo sąlygas.
Vaiko ten negali pasirinkti. Yra sąrašas. Kuris vaikas pirmas eilėje, tas ir atitenka. Jei vieną kartą atsisakysi, gyvenime nebeturėsi galimybės įsivaikinti.
– Kokio amžiaus vaikai dažniausiai įvaikinami?
– Globėjai dažniausiai renkasi jaunesnius vaikus. Nuo metukų iki 6–7 metų.
