Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Kalbinti praeiviai neslėpė, kad pasibaigusio galiojimo vaistus neretai išmeta tiesiog į šiukšlių dėžę:
„Atiduodu žmonai, jinai tvarko.”
„Į vaistinę nešam. – Atleiskite, ji meluoja. Niekur neneša, guli, mėtosi.“
„Išmetu, į šiukšlyną. – Kodėl ne į vaistinę? – Nu, nežinau, nepagalvojau, iš tikrųjų.“
Surenka vis daugiau vaistų
Ligonių kasos suskaičiavo, kad pernai Lietuvoje surinkta per 31 toną senų ir nereikalingų vaistų. Tai yra 3 tonomis daugiau nei užpernai. Kiek dar senų vaistų nukeliavo į šiukšlių dėžę, nežinia.
„Dabar atneša nedideliais kiekiais, po šimtą, po kelis šimtus gramų. Pasitaiko ir tokių atvejų, bet dažniausiai po artimojo mirties, kai tas kiekis būna didelis, nemažą maišą atneša“, – tikino „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.
Tyrimai rodo, nebereikalingų arba pasibaigusio galiojimo vaistų turi du iš trijų namų ūkių, vėliau tokius vaistus išmeta. Ligonių kasos aiškinosi, kodėl žmonės taip švaisto medikamentus.
„Apie 60 procentų apklaustųjų parodė, kad jie tiesiog laiko namuose vaistus tam atvejui, jeigu susirgtų, jeigu reikėtų ir nesuvartoja šitų vaistų“, – kalbėjo Ligonių kasų atstovė Irma Medžiaušaitė.
„Dauguma vaistų būna receptiniai. Turbūt vyresnio amžiaus žmonės linkę kaupti tas atsargas vaistų, bijodami kažkokių tiekimo sutrikimų, sunku pasakyt iš tiesų“, – pridėjo R. Blynas.
Nenaudojamų vaistų likučius iš gyventojų surenkančios vaistinės pastebi, kad gyventojai išmeta daug vaistų nuo virškinimo bėdų.
„Tokie kaip viduriavimui ar skrandžio skausmui ir, dažnu atveju, būna vaistai nuo skausmo. <...> Jaunesni žmonės daugiausiai atneša vaistų, kurie skirti peršalimui, iki galo nesuvartotų antibiotikų kursų, įvairių tepalų, paskirtų gydytojų dermatologų, matyt, situacija pagerėjo ir tiesiog liko tas vaistas nesunaudotas. Jeigu vyresnio amžiaus žmonės, tai dažnai būna kardiologiniai vaistai, kurie galbūt nebetinka“, – vardijo „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė.
„Apie 23 procentus pacientų nustoja vartoti, jeigu greitai nepajaučia tinkamo, pakankamo gydymo efekto“, – teigė I. Medžiaušaitė.
Švaisto mokesčių mokėtojų pinigus
Prisipirkdami ir paskui išmesdami vaistus žmonės švaisto ne tik savo, bet ir valstybės, o tai yra visų mokesčių mokėtojų pinigus.
„2023 metais apie 78 procentus visų receptinių vaistų ligonių kasa kompensuoja, pagal gydytojų išrašytus receptus, matyt, patenka į atliekas ir kompensuojamieji vaistai“, – dėstė I. Medžiaušaitė.
Tam, kad su atneštais vaistais nereikėtų laukti eilėse, kai kurios vaistinės yra pastačiusios specialias dėžes. Tačiau, kol vaistininkai nemato, kai kurie žmonės čia išmeta ne tik senus vaistus, bet ir maisto papildus, kurių vieta komunalinių atliekų konteineryje.
Peržiūrėti namų vaistinėles reikėtų bent kas pusmetį. Adatas ar naudotus švirkštus reikėtų kaupti metalinėse dėžutėse, pavyzdžiui, nuo kavos, užsukamuose plastikiniuose baliklių ar ploviklių buteliuose. Prikaupus tokį indą jį galima išmesti į bendrų atliekų konteinerį, tik ant jo reikėtų užrašyti įspėjimą „aštru“.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Antra - jei rimtai susergi - į vaistinę jėgų nėra nueiti. Nei į polikliniką. Paradoksas - jei pajėgi nueiti į polikliniką, tai pajėgi nueiti ir į darbą. Todėl nuo peršalimo apsirūpini vaistais iš anksto, turi namuose dėl visa ko. Jei neprireikia - išmeti kai galiojimas baigiasi.
Trečia - antibiotikų be recepto neparduoda. O gydytojai recepto iš karto nerašo, laukia kelias dienas nuo kreipimosi dienos. Nesvarbu, kad sakai, jog sergi jau savaitę. Kol gauni antibiotikų - liga įsisenėja ir prireikia dvigubai daugiau jų gerti. Būna, kad receptą turi, o vaistinėje pirkti - nėra. Todėl sveikiau, saugiau ir paprasčiau turėti antibiotikų namuose ir prireikus gydytis pačiam. Perki ne kai reikia, o kai gauni be recepto, taigi dažniausiai net nelegaliai. Jei neprireikia ir nustoja galioti - išmeti.