Paprašyta papasakoti apie ruošiamus pokyčius sveikatos apsaugos ministro patarėja Alina Sakalauskienė pažymėjo, kad niekas neplanuoja įsteigti atskirų nuotolinių vaistinių, tačiau ruošiami technologiniai sprendimai, kurie leis nuotoliniu būdu prekiauti daugiau vaistų.
„Atskirų nuotolinių vaistinių nėra numatyta, tai būtų tos pačios vaistinės, kurios dabar turi licencijas vykdyti šią veiklą. Jos jau dabar galėjo nuotoliniu būdu parduoti nereceptinius vaistinius preparatus. O dabar, planuojama, nuo pavasario jos galės parduoti ir receptinius vaistus. Tai galios ir kompensuojamiems, ir nekompensuojamiems receptiniams preparatams“, – portalui tv3.lt komentavo ji.
Vaistus galės gauti į namus ar darbą
Gyventojai jau dabar nuotoliniu būdu užsakytus nereceptinius vaistus gali atsiimti arba vaistinėje, arba prekės jiems gali būti pristatytos į namus. Kaip pažymėjo SAM atstovė, esama atskirų vaistų pristatymo reikalavimų, mat preparatai negali ilgai likti paštomate ir pan.
„Dabar teikiamas receptinių vaistų pardavimo modelis, kai pats gyventojas per e.sveikatos portalą pasirinks norimą receptą, kurį išrašė gydytojas. Atitinkamai prisijungęs žmogus matys vaistinių siūlomus vaistus arba medicinos pagalbos priemones, jų kainas, priemokas, pristatymo sąlygas.
Gyventojas pats išsirinks, kuri vaistinė jam tinkamiausia, galės pasižymėti, kokia farmacinė paslauga jam bus suteikiama. Tai reiškia, kad iš tos vaistinės jam turės paskambinti, suteikti farmacinę paslaugą, taip pat jos bus galima ir atsisakyti. Tuomet išsirinktą vaistą ar priemonę pristatys į gyventojo nurodytą vietą – ją galės gauti į namus ar darbą. Tai kol kas diegiamas modelis yra toks“, – aiškino ministro patarėja.
Pokyčius pristabdė pandemija
A. Sakalauskienė pažymėjo, kad šie pokyčiai buvo ruošiami dar anksčiau, tačiau pandemija pristabdė darbus dėl didžiulės Registrų centro apkrovos.
„Jiems teko rūpintus tuo, kas susiję su galimybių pasais, testais, e.sveikatos pakeitimais ir pan. Dėl to jie nespėjo padaryti su nuotoline prekyba vaistais susijusių darbų. Pati koncepcija su vaistinėmis ir SAM yra suderinta, teisinė bazė, specifikacijos paruoštos, tiesiog techniniai sprendimai dar kol kas nėra įgyvendinti.
Dabar ruošiamos pirkti paslaugos, tai per artimiausius 2 mėnesius įsipareigota padaryti, tada dar patys kūrimo darbai. Optimistinis variantas, kaip Registrų centras yra pasižadėjęs, kad sistema galėtų pradėti veikti kovo mėnesį. Tikrai verta palaukti tos sistemos, manau, kad ji bus tikrai labai patogi pačiam pacientui“, – tvirtino SAM atstovė.
Nors dėl nesklandaus veikimo e.sveikata vis dar sulaukia nemažai tiek gyventojų, tiek pačių gydytojų pasipiktinimo, A. Sakalauskienė tikino, kad prie sistemos jungtis nebus sudėtinga.
„Tiek, kiek, pavyzdžiui, vyresni pacientai gali prisijungti prie savo e.sveikatos ir pažiūrėti savo receptą, tai lygiai tokio paties paprastumo bus ir elektroninis pirkimas. Aišku, jei vyresnio amžiaus žmogus niekada tuo nesinaudojo, tai jam viskas bus nauja. Bet tai vis tiek bus alternatyva, išliks galimybė vaistų įsigytu įprastiniu būdu parduotuvėje“, – teigė ji.
Kaip pridūrė ministro patarėja, elektroninė prekyba receptiniais vaistais nėra labai plačiai paplitusi praktika ir vykdoma tik keliose Europos šalyse. „Vaistai vis tik yra specifinis produktas“, – sakė ji.
Siūlo nebedelsti ir jau leisti prekiauti
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė savo ruožtu priminė, kad Farmacijos įstatymo pakeitimas, kuris numato teisę vaistinėms parduoti receptinius vaistus nuotoliniu būdu, įsigaliojo dar 2019 m. lapkričio 1 d.
„Tačiau šiuo metu, t. y. daugiau kaip po dvejų metų, dar nėra galimybės nuotoliniu būdu pristatyti receptinių vaistinių preparatų gyventojams į namus. Suprantame, kad pandemijos metu iškilo daug naujų nenumatytų darbų Registrų centre, todėl modelis vis dar nėra įdiegtas.
Tačiau siūlome ekstremalios situacijos metu leisti receptinius vaistinius preparatus pristatyti pacientams į namus, numatyti nesudėtingą, tačiau farmacinę paslaugą užtikrinantį reguliavimą, kurį būtų galima įgyvendinti vaistinėse skubiai, nebeverčiant gyventojų ieškoti būdų, kaip gauti į namus jiems būtinų receptinių vaistų“, – kalbėjo ji.
Vaistinių asociacijos atstovė pažymėjo, kad pandemijos metu asmens sveikatos priežiūros specialistai teikia nuotolines konsultacijas pacientams, taip pat receptinių vaistinių preparatų receptus išrašo konsultacijos telefonu metu, tačiau vaistų pacientai vis dar turi vykti atsiimti į fizines vaistines.
„Lėtinėmis ligomis sergančius, esančius rizikos grupėse pacientus raginame vengti viešų susibūrimų ir prekybos vietų, tačiau dažnai kito pasirinkimo jie net neturi. Tikime, bent laikinas sprendimas pandemijos metu ypač galėtų būti reikalingas žmonėms, esantiems rizikos grupėse, izoliacijoje ir pan.“ – kalbėjo K. Nemaniūtė-Gagė.
Prašyti savanorių pagalbos nebepriimtina
Pašnekovė pažymėjo, kad ekstremalios situacijos metu vaistinėse leidžiama receptinius vaistus išduoti ne tik tiesiogiai e.recepte nurodytam asmeniui, bet ir kitam asmeniui, kuris jų įsigyti atvyksta paciento ar jo atstovo prašymu.
„Tokiu atveju asmuo farmacijos specialistui turi pateikti paciento receptą arba, įsigyjant vaistus pagal elektroninį receptą, paciento asmens kodą, vardą ir pavardę. Ekstremalios situacijos metu tai tikrai sprendžia nemažai problemų, susijusių su receptinių vaistų pristatymu pacientams į namus, tačiau toli gražu ne visas.
Jei pandemijos pradžioje sergantiems, esantiems izoliacijoje ar turintiems judėjimo negalią padėjo didžiulis savanorių pajėgos, tai dabar šie žmonės nebeturi tokios galimybės. Be to, tikėtina, jų pagalba reikalinga tose sektoriuose ir situacijose, kur verslas ir valstybė negali užtikrinti būtinų paslaugų suteikimo. Esamoje situacijoje verslas tikrai gali, o valstybinės institucijos, mūsų manymu, privalo priimti sprendimą, nes toliau prašyti savanorių pagalbos situacijoje, kuri trunka jau daugiau nei dveji metus, yra mažų mažiausiai nekorektiška ir neteisinga“, – dėstė K. Nemaniūtė-Gagė.
Ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nemažai gyventojų skambina į vaistinę, teiraujasi apie vaistus, juos užsako, tačiau atsiimti turi atvykti patys, nes vaistinės darbuotojai jų supakuoti ir išsiųsti negali.
„Turime tik vieną kelią – paduoti savanoriams, tačiau, kaip jau minėjau, jų gretos mažėja, be to, prašyti pagalbos ten, kur tikrai galime patys susitvarkyti, tikrai atrodo nepriimtina“, – sakė ji.
Vaistininkai galės pratęsti receptus?
Dar vienas, tiesa, kol kas tik diskutuojamas klausimas – galimybė vaistininkui pratęsti receptinius vaistus.
„Taip, tai buvo diskusija vienoje darbo grupėje, bet tai kol kas sprendžiama visiškai darbiniame formate. SAM inicijuoja diskusijas su socialiniais partneriais dėl galimybės pratęsti receptus vaistinės, bet kaip visada yra tiek pokyčiams pritariančių ir norinčių jų, tiek dėl to nuogąstaujančiųjų. Todėl dabar didžiausias darbas, kad ne tik būtų galimybė gauti vaistą pacientui, bet kad tai nevyktų sveikatos sąskaita ir neskatintų savigydos“, – pastebėjo A. Sakalauskienė.
Anot jos, ministerijos matymu, tai apskritai būtų geras žingsnis, tačiau net ir suradus konsensusą, kokius konkrečiai vaistus būtų galima pratęsti, kuriam laikui, paruošus teisinę bazę, vėlgi užtruktų techninių sprendimų įgyvendinimas.
„Dabar vis tik galvojama, kad gal gydytojas išrašys ilgalaikį receptą, o vaistininkas po pusės metų atliks kontrolę, ar galima jį toliau tęsti, ar nėra papildomų klausimų, rizikų. Pacientai irgi sako, kad kaip ir nenorėtų pas gydytoją nepatekti taip greitai.
Bet, taip, ant mūsų darbo stalo yra siūlymas dėl to, kad gydytojas galėtų vaistą pratęsti ilgesniam laikui. Vertinant gydytojų pareiškimus, jie iš esmės tam pritariantys, kad yra vaistų grupės, kurioms būtų galima leisti išrašyti ilgalaikius receptus“, – komentavo SAM atstovė.
Vienas būdų paslaugų prieinamumui gerinti
K. Nemaniūtė-Gagė pažymėjo, kad receptinių vaistų receptų pratęsimas vaistinėse jau vyksta 19 Europos šalių.
„Nes visur suprantama, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos nėra guminės ir senstant visuomenei, o šiuo metu ir siaučiant pandemijai nebėra jokio kito kelio, kaip tik į sveikatos priežiūros sistemą įtraukti vaistines ir juose dirbančius bei didžiulę kompetenciją sukaupusius vaistininkus“, – pastebėjo ji.
Pašnekovė džiaugėsi, kad dėl to jaučiamas ne tik valstybinių institucijų, bet ir akademinės bendruomenės ir šeimos gydytojų palaikymas.
„Visi suprantame, kad esant milžiniškoms eilėms pas asmens sveikatos priežiūros specialistus, jų dėmesys turėtų fokusuotis į tuos pacientus, kurių sveikatos būklės sudėtingesnė, ligų kontrolei reikalinga išskirtinė priežiūra. Tuo metu pacientams, kurie tuos pačius vaistus vartoja daugybę metų, pratęsti receptus, jei gydytojas siūlo gydymo nekeisti, galima būtų ir vaistinėse.
Tokiu būdu ne tik pagerintume vaistų prieinamumą, nes dalis pacientų nespėja laiku prasitęsti receptų ir įsigyti vaistų, bet ir nukrautume asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurios galėtų fokusuosis ten, kur jų paslaugų labiausiai reikia“, – komentavo ji.
Ji priminė, kad 70 proc. šalies gyventojų mano, kad kompensuojamųjų vaistų recepto pratęsimas vaistinėje, pacientui ilgai vartojant tuos pačius vaistus, būtų naudinga paslauga.
Tą parodė dar metų pradžioje atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 18–75 m. 1013 gyventojai.
DIENOS PJŪVIS. Misija neįmanoma: kodėl gyventojai negali patekti pas gydytojus poliklinikoje?
Planuose – dar daugiau pokyčių
Be kita ko, per artimiausius metus ruošiama dar daugiau permainų vaistinėse. Kaip užsiminė A. Sakalauskienė, yra parengtas visas paketas ir vizija iki 2030-ųjų, kuri dar ruošiama pristatymui.
„Apibendrinus trumpai, tai būtų kelias, kuriuo eina ir visa Europa. Pokyčiai būtų susiję su tais dalykais, ką dar galėtų daryti išplėstinis vaistininkas – galbūt atlikti kai kuriuos tyrimus, pvz., cholesterolio, kraujo.
Net artimiausiu metu planuojama įvesti papildomas vakcinas. Taip pat svarstoma apie papildomas paslaugas, susijusias su farmacine rūpyba, tai reiškia, pvz., skatinti racionalų vaistų vartojimą“, – vardijo SAM atstovė.
