„Iki 2025 metų norėtume, kad kariai būtų aprūpinti visomis pagrindinėmis priemonėm, kurių gali prireikti mūšio lauke – nuo optikos iki asmeninių apsaugos priemonių“, – penktadienį Vilniuje surengtame pristatyme, kaip keitėsi karių ekipuotė per dešimtmetį, sakė A. Anušauskas.
„Vykstant karui Ukrainoje, pamatėme, ko reikia kario aprūpinimui, kokių priemonių. Viskas prasidėjo nuo šarvinių liemenių, šalmų, baigėsi optika, geresniais ginklais, priemonėm, kurios reikalingos padidinti kario galimybes mūšio lauke. Mes savo planuose įnešėm pokyčius“, – kalbėjo ministras.
Pasak kariuomenės vado Valdemaro Rupšio, atskirų elementų karių aprūpinimas siekia apie 80 proc., tačiau naktinio matymo prietaisų, optikų šiuo metu yra dar mažiau.
„Labiausiai trūksta to, ko rinka tokiais kiekiais negali pasiūlyti dėl paprasčiausios priežasties, nes labai daug gaminių skiriama karui Ukrainoje – termovizoriai, naktinio matymo prietaisai ir taip toliau“, – kalbėjo generolas leitenantas.
„Bet yra planai, numatyti pinigai, numatytas pirkimas, kurį vykdo ministerijos institucijos. Aiški siekiamybė spartinti procesą ir kuo greičiau aprūpinti reguliarias pajėgas, karius savanorius ir aktyvųjį rezervą“, – sakė V. Rupšys.
Pasak A. Anušausko, siekiama, kad iki 2028 metų standartinės ekipuotės pakaktų aprūpinti ir aktyviojo rezervo karius, jeigu jie būtų pašaukti.
Jo teigimu, ekipuotės atsargos Lietuvoje buvo sumenkusios teikiant paramą Ukrainai. Sandėliai vėl papildomi, tačiau siekiama tai padaryti didesniais kiekiais, nes, pasak ministro, Ukrainos patirtis rodo, jog atsargų turėjimas išvengiant ilgos logistinės grandinės suteikia didelį privalumą.
Anot V. Rupšio, pagrindinis reikalavimas aprūpinant karį – užtikrinti kuo didesnį išgyvenamumą mūšio lauke, efektyvumą ir pranašumą prieš potencialų priešininką.
