Pagrindinis Lietuvos derybinis argumentas ieškant išeičių iš galimos energetinės krizės po 2010 metų yra energetinis saugumas, ketvirtadienį Seime surengtoje konferencijoje teigė URM Ekonominio saugumo departamento direktorius Romas Švedas.
Diskusijoje, kurioje buvo siekta aptarti Lietuvos energetikos situaciją po 2010 metų, taip pat dalyvavo Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Kubilius, premjeras Gediminas Kirkilas, Lietuvos energetikos instituto direktorius prof. habil. dr. Eugenijus Ušpuras.
R. Švedas: argumentas - energetinis saugumas
Pasak R. Švedo, akivaizdu, jog teisinio mūsų narystės Europos Sąjungoje pagrindo mes nepakeisime, todėl šalies energetinis saugumas yra pagrindinis argumentas bendraujant su Europos Komisija.
Jis kėlė klausimą, kas yra energetinis saugumas. Ar tai yra patikimas energijos tiekimas priimtinomis kainomis, ar Lietuvai tai galėtų būti patikimas energijos tiekimas netgi ir bet kokiomis kainomis?
Pranešėjas pabrėžė, kad Europos Sąjunga šiuo metu stipriai konsoliduoja ES energijos rinką, taip pat imamasi įvairių veiksmų konsoliduoti išorinę energetikos politiką. Šiame kontekste Lietuva yra aktyvi, yra pateikta daugybė pasiūlymų, kaip Lietuva interpretuoja Lisabonos sutarties nuostatas dėl energetikos, kaip traktuoja ES solidarumą kalbant apie energetikos politiką.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos atstovo, Europos Sąjunga negali nuneigti fakto, kad Lietuva yra energetinė sala, kad Lietuva yra priklausoma nuo vienintelio išorinio energetikos tiekėjo. Taigi, pasak R. Švedo, Lietuva turėtų kreiptis į Europos Sąjungą prašydama solidarumo, kad būtų nagrinėjama susidariusi situacija ir būtų ieškoma sprendimų.
A. Kubilius: padėtis bus bloga
Pasak A. Kubiliaus, pagaliau atsiranda sutarimas, kad padėtis po 2010 m. bus bloga – elektros kaina išaugs, elektros importo galimybės taip pat yra neaiškios, o nauji pajėgumai, kuriuos Lietuva ketina įsivesti, gali pradėti veikti tik 2012 m. Tokioje situacijoje kyla klausimas, ką planuoja Vyriausybė.
Pranešėjas teigė, kad jokių aiškių veiksmų ir planų, kaip Lietuva ruošiasi Ignalinos atominės elektrinės uždarymui šalies viduje siekiant nepatekti į katastrofišką situaciją, nėra. Jis išreiškė viltį, kad Ignalinos uždarymo klausimu bus pradėta intensyviai su Europos Komisija diskutuoti dabar.
G. Kirkilas: pasiekimų yra
Gediminas Kirkilas nesutiko, kad vyriausybė energetikos srityje nieko nedarė. Jis pabrėžė, kad klausimas dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos laikino pratęsimo buvo nuolat keliamas susitikimų su Europos Komisijos pirmininku ir nariais metu.
G. Kirkilas teigė, kad didelis pasiekimas yra tai, kad praeitais metais į Europos Komisijos veiksmų planą buvo įtraukta Europos Komisijos atsakomybė už valstybių narių energetinį saugumą ir tai iš dalies buvo padaryta Lietuvos pastangų dėka.
Pasak premjero, Lietuva įsipareigojo pagal stojimo į Europos Sąjungą sutartį uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, tačiau pasikeitus aplinkybėms, kurių niekas negalėjo prognozuoti, elektrinės uždarymas gali sukelti rimtų energetinio saugumo problemų. Pasak premjero, jei mes pasirinksime teisingą taktiką ir strategiją, mes esame pajėgūs pasiekti pozityvių rezultatų.
