Mindaugas LAURINAITIS
Šiaulių regiono plėtros tarybai ir kitiems suinteresuotiems asmenims vakar buvo pristatyta projekto „Rail Baltica“ strateginio poveikio aplinkai vertinimo (Spav) ataskaita, kurios išvados yra Panevėžio miesto naudai – tarptautinė geležinkelio magistralė turi eiti ne pro Šiaulius, bet pro Panevėžį. Ataskaitos rengėjų argumentai Šiaulių regiono atstovų neįtikino.
Išvados nenaudingos
Minėta ataskaita buvo parengta ir oficialiai pristatyta šių metų rugsėjo 9 d. Neoficialiai ji buvo parengta dar anksčiau. Panevėžio miesto savivaldybė viešą pristatymą surengė rugsėjo 10 d. ir išplatino pranešimą, kad Panevėžio meras ketina sudaryti darbo grupę šio projekto klausimams spręsti. Tuo tarpu Šiaulių miesto valdžia atsibudo tik pastarosiomis dienomis. Kad tokia ataskaita yra gauta, net iki praėjusio pirmadienio nelabai žinojo dalis valdininkų, kurie turėjo pateikti savo vertinimus, o kai kurie valdančiojoje daugumoje esantys politikai kėlė klausimą: „Kur mes buvome anksčiau?“
Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdyje vakar ataskaitos rengėjos UAB „Sweco Lietuva“ atstovai (ataskaitos užsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“) pristatė pačią ataskaitą ir pakomentavo, kokiais kriterijais rėmėsi rašydami galutines išvadas, kurios nėra naudingos Šiaulių regionui. Nors pirminiuose projekto „Rail Baltica“ planuose vėžė iš Kauno į Rygą turėjo eiti pro Šiaulius, šios ataskaitos (panašių ataskaitų yra parengta iš viso trys) išvada vienareikšmiška – naudingiau vėžę tiesti pro Panevėžį, nors tai kainuos galbūt ir brangiau.
Atrėmė argumentus
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovai peržiūrėjo šią ataskaitą ir prieš vakarykštį posėdį parengė „namų darbus“. Pastabos buvo išsakytos ataskaitos rengėjams. Labiausiai akcentuota tai, kad ataskaitos rengėjas vertino abi alternatyvas neatsižvelgdamas, kad iš Kauno pro Šiaulius jau eina geležinkelio trasa, tiesa, kiek kitokio standarto. Panevėžio atveju tektų tiesti naują vėžę ten, kur jos nėra.
Ataskaitos rengėjai į tai atsakė, kad nors pro Šiaulius ir eina rusiško standarto vėžė (ji yra keliais centimetrais platesnė nei planuojama „Rail Baltica“ vėžė), bet tai nieko nereiškia. Atstovų teigimu, vis tiek reikėtų kloti naują liniją greta, tad abiem atvejais kiltų grėsmė dėl statybų. O kitas šiauliečių argumentas, kad Panevėžio atveju teksią išpirkti privačius sklypus visuomenės reikmėms, o tai pabrangintų sąmatą, anot ataskaitos rengėjų, yra niekinis, nes privačius sklypus išpirkti reikės abiem atvejais, o Šiaulių atveju tai kainuos netgi daugiau. Ataskaitos rengėjų pasisakymai salėje sukėlė tikrą audrą.
Prasnaudė galimybę
Į vakarykštį posėdį norėta pasikviesti ir Susisiekimo ministerijos atstovus, tačiau negelbėjo netgi partinės jungtys (Šiaulių meras Justinas Sartauskas ir dabartinis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius – abu socialdemokratai). Pirmadienį vykusiame pasitarime Šiaulių valdininkai pripažino, kad iki šiol pritrūko aktyvumo iš miesto valdžios pusės, tad ministerija vakar vykusiam pasitarimui nebeteikia reikšmės.
Panevėžio valdžia, savo ruožtu, aktyviai kovojo dėl savo interesų nuo 2009 m., kai tų metų pavasarį su oficialia delegacija lankėsi Aplinkos ministerijoje ir prašė įvertinti galimybę tarptautinę geležinkelio magistralę kreipti pro Panevėžį, aplenkiant Šiaulius ir Radviliškį. Šiaulių valdantieji „miegojo“ iki pat dabar, nors rimti signalai buvo gauti dar anksčiau. Šių metų pavasarį pats meras J. Sartauskas regiono plėtros taryboje kalbėjo, kad būtina surengti diskusiją, kurioje dalyvautų ir ministerijų atstovai.
Derinasi prie realijų
Bet nepanašu, kad miesto valdžia darytų išvadas. Ne kartą viešai pasisakę, kad ši magistralė, kuri turėtų sujungti penkias Europos valstybes, galėtų būti siejama su Šiaulių viešuoju logistikos centru, elgiasi priešingai – techniniame projekte iš VLC tiesiama rusiško standarto geležinkelio vėžė, kuri yra keliais centimetrais platesnė nei europinio standarto „Rail Baltica“ vėžė.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius dienraščiui anksčiau yra sakęs, kad taip derinamasi prie dabarties realijų. Tad kai kuriems miesto politikams kyla pagrįstų abejonių, kad investiciniai projektai buvo rengiami sąmoningai žinant, jog „Rail Baltica“ vėžė nebus tiesiama pro Šiaulius. Atrodo keista ir tai, kad nemažą potencialą turintis Šiaulių oro uostas strateginiuose Lietuvos planavimo dokumentuose yra „nematomas“.
