Pirminius tyrimo, kuriuo siekiama sukurti naują Lietuvos socialinį modelį, rezultatus pristatę mokslininkai įsitikinę – efektyviausia yra ta sistema, kuri ne tik baudžia pažeidėjus, bet skatina žmones dirbti, mokėti sąžiningus mokesčius bei orų pragyvenimą garantuojančius atlyginimus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavedimu akademikai rengia naujo Darbo kodekso bei socialinį draudimą reglamentuojančių ir užimtumą skatinančių teisės aktų projektus.
Daugiau nei pusmetį Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto bei Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) mokslininkai analizavo kitų Europos Sąjungos šalių patirtį ir jose egzistuojančius socialinio draudimo, užimtumo skatinimo modelius bei socialinius mokesčius reguliuojančias teisines bazes. Šie rezultatai leido suformuluoti pirmąsias įžvalgas apie tai, ką ir kaip reikėtų keisti.
Vengti skylių lopymo
„Tikslas – absoliučiai naujas socialinis modelis. Nebenorime tiesiog lopyti esamo spragų, norime kalbėti apie atskirų sistemos dalių sąsajas, įvertinti naujo modelio kaštus ir naudą tiek gyventojams, tiek pačiai valstybei“, – sako Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Audrius Bitinas. Mokslininkas pabrėžė, kad kuriama „subalansuota“ sistema. „Siūlome lankstesnius darbo santykius, bet numatome ir ženklią socialinio draudimo sistemos plėtrą, draudžiant visas visuomenės grupes. Norime, kad visi naujojo modelio elementai skatintų vykdyti teisėtas ekonomines veiklas“.
Jam pritaria ir projektui vadovaujantis Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis. „Visų trijų mums iškeltų uždavinių – užimtumo didinimo, skurdo mažinimo ir socialinio draudimo sistemos organizavimo – sprendimai yra tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, vienas iš būdų motyvuoti žmones ieškoti legalaus darbo, yra bedarbio pašalpos padidinimas ir jos mokėjimo laikotarpio sutrumpinimas. Panašiai veiktų ir minimalios mėnesinės algos didinimas bei pririšimas prie vidutinio darbo užmokesčio, suteikiamos mokestinės lengvatos ūkiams. Visa tai – nekainuotų daug, bet skatintų ieškoti darbo „legalioje“ ekonomikoje, o tai, savo ruožtu, padidintų Sodros įplaukas“.
Būtinas tęstinumas
„Neretai priekaištaujama, kad silpnąsias mūsų socialinio modelio vietas jau žinojome ir naujo tyrimo tiesiog nereikėjo. Tačiau tik išsamiai išanalizavus tiek Lietuvos poreikius ir situaciją, tiek ES geriausias praktikas, galima turėti bendrą vaizdą ir suvokti, kokius sistemos elementus reikėtų keisti ir kaip“, – sako LSTC Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis. Jis pabrėžė, kad siūlomas modelis – platus ir visą apimantis, todėl galėtų būti įgyvendinamas palaipsniui, pradedant nuo kai kurių savivaldybių. „Svarbiausia – nesustoti. Iš mūsų pasiūlymų turėtų gimti teisės aktai, o su jais ir reikiamos reformos“, – sako mokslininkas.
„Tyrimo medžiaga mums leidžia padaryti pagrįstus pasiūlymus, tačiau bijome tęstinumo stokos. Reikėtų numatyti konkrečius tikslus ir žingsnius 2020-2030 metams. Suprantame, kad, pavyzdžiui, siūlomos Sodros reformos – ne vienadienės, reikalaujančios tinkamų paskaičiavimų“ – sako prof. dr. Tomas Davulis. Pasak jo, norima ne greitų sprendimų, o tolygaus judėjimo viena kryptimi.
Modelis, grįstas įsitraukimu ir pasitikėjimu
Pradinius projekto rezultatus pristatę tyrėjai teikė siūlymus daugiau nei trisdešimčiai uždavinių. Užimtumą didinti siūlyta didinant minimalų darbo užmokestį, atitinkantį minimalaus vartojimo krepšelio dydį, efektyviau ir lanksčiau reguliuojant galimybes įsidarbinti, susiejant socialines išmokas su aktyvumu ieškant darbo. Tuo tarpu darbdavius norima stimuliuoti lankstesniais darbo santykiais bei privilegijomis įmonėms, keliančioms darbo užmokestį, kuriančioms naujas darbo vietas. Neabejojama, kad vienas atsakingiausių darbų yra susijęs su socialinio draudimo sistemos pokyčiais. Siūloma sumažinti darbdaviui tenkančią socialinio draudimo įmokų naštą, paskatinti legalų darbą taip padidinant socialinio draudimo fondo įplaukas. Pirmuosius tyrimo rezultatus pristatinėjęs prof. dr. Romas Lazutka siūlė pagalvoti ir apie kapitalo mokesčio dydį Lietuvoje, perkelti mokesčių naštą nuo darbo jėgos prie netiesioginių mokesčių.
Rasti išsamesnes tyrimo išvadas bei sekti tolimesnę tyrimo eigą galima interneto tinklalapyje www.socmodelis.lt.
