„Chevron“ Lietuvoje reikėjo išlaikyti jei ne dėl skalūnų dujų gavybos, tai bent jau norint su „Gazprom“ sužaisti sėkmingą dujų kainų partiją. Liberalas Eligijus Masiulis įtaria, kad „Chevron“ korta sužaidė ne Lietuva, o „Gazprom“.
Vyriausybė ir Seimo dauguma patyrė iki šiol didžiausią smūgį – energetikos milžinė „Chevron“ pareiškė pasitraukianti iš skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje. Apie tai žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Algimantu Salamakinu, SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda, 15min.lt vyriausiuoju redaktoriumi Rimvydu Valatka ir Liberalų sąjūdžio pirmininku E. Masiuliu.
- Pone Salamakinai, turbūt esate patenkintas, kad „Chevron“ pasitraukė?
- Nei džiaugiuosi, nei liūdžiu. Prisipažinsiu, didelės meilės šiai kompanijai nejaučiau, nes mes komitete turėjome labai daug informacijos apie jų padarytą žalą aplinkai. Pavyzdžiui, Ekvadore buvo padaryta žalos už 18 mlrd. dolerių, buvo avarijų ir kitose valstybėse. Nežinau, gal Jungtinėse Valstijose ši kompanija elgiasi padoriai, bet kitose valstybėse yra nemažai avarijų, kurios pridarė daug žalos gamtai.
- Pone Valatka, kaip Jūs vertinate šios kompanijos pasitraukimą?
- Paprastai pasaulyje tokius įvykius vadina tragedija. Kai iš mažos valstybės išeina tokio dydžio investuotojas, yra pasiunčiama žinia, kad su tokia valstybe neverta turėti reikalų. Ne kompanijai „Chevron“ reikėjo skalūnų, šiai kompanijai užsakymas buvo 80 mln. litų. Kompanijai „Chevron“ tai tas pats, kaip kokiame nors Lietuvos rajone 20 tūkst. litų pašalpų išmokėti.
Tai mums reikėjo, kad „Chevron“ atliktų paslaugą, o mes net nesugebėjome suderinti veiksmų. Galima ant šios kompanijos „varyti“ kaip nori, bet Vyriausybės ir premjero veiksmai man yra nesuvokiami.
- Pone Nausėda, ką reiškia tokios kompanijos pareiškimas apie nestabilią investicinę aplinką?
- Čia dar labai diplomatiškai pasakyta. Sąlygos jiems atėjus į Lietuvą smarkiai keitėsi. Kito ne tik teisės aktai – reikia turėti galvoje ir santykius su politikais. Signalų jie gavo nemažai, suprask, mes su jumis susitinkame, bet nelabai jūsų laukiame.
Sutinku, kad tai yra precedentas ir signalas kitiems investuotojams, ypač tiems, kurie ketina ateiti į dar nesusiformavusią aplinką.
Jeigu į Lietuvą ateitų koks nors prekybos centras ar baldų gamybos kompanija, būtų buvę paprasčiau, tačiau šiuo atveju taip nebuvo: reikėjo priimti daugybę teisės aktų, derėtis, bendrauti su gyventojais, kurie priešinosi, ir mes pasirodėme išties prastai. Bijau būti blogu pranašu, bet visko gali būti, kad ir japonų kompanija „Hitachi“ gali sekti amerikiečių pavyzdžiu. Skirtumas tik tas, kad japonų kantrybė didesnė, jie laukia dar ilgiau.
- Prekybinio karo su Rusija metu išvarymas vienos didžiausių pasaulio energetikos kompanijų neatrodo sveiku protu paremtas sprendimas. Pone Masiuli, ką Jūs manote?
- Iki šiol galvojau, kad Vyriausybę kamuoja porinkiminiai traukuliai ir mėšlungis, tačiau po „Chevron“ apsisprendimo pasitraukti manau, kad Vyriausybė serga sunkiausia cerebrinio paralyžiaus forma, nes nesugeba priimti sprendimų arba priima tokius, kurie pridaro milijoninių nuostolių.
Turint galvoje, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai pastaruoju metu įtempti, „Chevron“ sprendimas įstūmė Lietuvą į keblią situaciją. Nesu sąmokslo teorijų šalininkas, tačiau kas gali paneigti, kad viena iš „Gazprom“ sąlygų derantis su Lietuva buvo ta, kad jokių „ ševronų“ čia nebūtų, nes iki šiol niekaip nepavyksta paviešinti Vyriausybės ir „Gazprom“ derybų protokolų. „Chevron“ naujosios technologijos yra alternatyva tradicinėms „Gazprom“ dujoms.
- Pone Salamakinai, susidarė labai keista situacija Socialdemokratų partijoje. Premjeras už kompaniją „Chevron“, Jūs prieš. Pradėtas svarstyti naujas gavybos mokestis – net 40 proc. nuo apyvartos. Koks, Jūsų manymu, investuotojas norėtų turėti reikalų su tokia valdžia?
- Kol kas neišgirdau nei vieno konkretaus fakto, kuo nusikalto Vyriausybė. Lietuvos mokslininkai pareiškė, kad reikia sutvarkyti įstatymų bazę ir tada Aplinkos apsaugos komitetas, padedant akademikui Gediminui Motuzai, parengė Žemės gelmių įstatymą. Už jį konservatoriai balsavo bendru sutarimu, visi liberalai ir „darbiečiai“ taip pat pritarė, o dabar aš girdžiu, kad amerikiečius esą išgąsdino įstatymai.
Man labai malonu, kad vakar Europos Parlamente buvo garsiai kalbama apie Lietuvą, kad ji pavyzdingai sutvarkė visą teisinę bazę dėl skalūnų paieškos ir gavybos. Taip pat galiu priminti, kad „Chevron“ atstovas anksčiau teigė, kad įstatymai kompanijai nekelia nerimo, jie yra įgyvendinami. Tačiau staiga jie ima ir pasitraukia. Tai gal ieškokime priežasčių kitur?
Aš įrodymų neturiu, bet ar nebuvo taip, kad geologijos tarnybos vadovas Juozas Mackevičius pareiškė, kad skalūnų Lietuvoje nėra ir po to savo ar ne savo noru atsistatydino. Gal „Chevron“ pareikalavo grąžinti užstatą, jei skalūnų dujų neras?
E. Masiulis: Ponas Salamakinas viešai meluoja. Liberalai balsavo prieš valdančiųjų siūlymus didinti gavybos mokesčius iki 40 proc. Šių metų gegužės pabaigoje premjero Butkevičiaus Seimo salėje paklausėme ir įspėjome, kad įstatymų kaitaliojimas – buvo keičiami 25 įstatymai – privers „Chevron“ pasitraukti iš Lietuvos.
Butkevičius tada pareiškė, kad kalbame nesąmones. Buvo aišku, kad amerikiečiai nesupranta, kas vyksta mūsų teisinėje aplinkoje. Nuo sausio, kai vyko konkursas, teisinė bazė pasikeitė radikaliai, ir ponas Salamakinas čia pridėjo rankas.
- Pone Valatka, ką Jūs manote apie socialdemokratų poziciją, kai premjeras rėmė „Chevron“ investicijas, o A. Salamakinas kaišiojo pagalius į ratus?
- Socialdemokratai elgėsi panašiai kaip nevykėliai futbolininkai, leisdami į savo vartus mušti įvarčius. Jau ir taip pralaimime Rusijai rezultatu 0:3 ir staiga vėl leidžiame mušti įvartį be jokios gynybos. Kol vyksta derybos su „Gazprom“, kompaniją „Chevron“ reikėjo išlaikyti. Jeigu su šia kompanija būtų sutarta gegužę, galbūt mes jau šiandien gautume pigesnes dujas, o dabar mes jas matysime kaip savo ausis.
Seimo narys aiškina, kad reikėjo sutvarkyti teisinę bazę, bet ji tvarkoma ir pertvarkoma jau beveik 24 metus! Ir staiga, vykstant vienam konkursui, paaiškėja, kad reikia naujos įstatymų bazės. Bet kas pabėgtų iš konkurso sužinojęs, kad 25 įstatymai keičiami.
- Pone Nausėda, ar Jūs sutinkate, kad Lietuva šovė sau į koją paleidusi „Chevron“ vykstant deryboms su „Gazprom“?
- Sunku pasakyti. Man labiausiai apmaudu, kad pasimetėme tarp noro sužinoti, kokių išteklių turime ir ambicijų bei reikalavimų investuotojui. Teoriniai skaičiavimai apie skalūnų dujų ir naftos išteklius Europos šalyse nerodo stebuklų Lietuvoje.
Greičiausiai nedidelių išteklių yra, bet mes praleidome puikią progą sužinoti, kiek ir ko turime. O gal tų išteklių visai nėra? Tai žinodami mes padėtume tašką. Dabar su klaustuku teks gyventi dar ilgai, jau nekalbant apie suduotą smūgį Lietuvos investiciniam patrauklumui.
Bėda, kad mūsų investicinis patrauklumas požymių, viliojančių investuotojus lyg muses, beveik neturi. Dabar, užuot padėję investuotojams, netrukdę jiems, mes pasirodėme prastai. Ir dar toje srityje, kuri mūsų energetinei nepriklausomybei ypač svarbi.
- Pone Salamakinai, Jūsų manymu, kas turėtų vykti toliau?
- Visų pirma, noriu pabrėžti, kad Seimas pakeitė tik du įstatymus – Žemės gelmių ir Poveikio aplinkai įstatymą, o čia yra kalbama apie kažkokius 25 įstatymus. Kalbant apie „Chevron“ pasitraukimą, tai iš Lenkijos taip pat pasitraukė didelė skalūnų paieškos kompanija, ir tragedijos ten nėra. Lenkai įsteigė savo kompaniją, kurioje 75 proc. akcijų turi valstybė, ir sėkmingai žvalgo. Mes galime taip pat padaryti.
„Chevron“ pasitraukimo nesureikšminu ir dar kartą sakau: ne dėl Salamakino ar Seimo valios ši kompanija pasitraukė. Mano nuomone, ši kompanija Lietuvai nebūtų atnešusi jokios naudos.
E. Masiulis: „Chevron“ labai aiškiai pasakė, kad pasitraukia dėl nestabilios investicinės aplinkos. Matėme, kaip premjero patarėja Jūratė Juozaitienė kalba: neva, palikime 40 proc. apyvartos mokestį ir „Chevron“ pats išeis.
Ką daryti toliau? Būdamas premjeru bandyčiau sudaryti derybininkų grupę ir dar kartą sėsti su šia kompanija prie stalo ir kalbėtis, kokiomis sąlygomis ji vykdytų skalūnų žvalgybą. Tačiau pasiklausius pono Salamakino, mums nieko nereikia. Rusai siurbia naftą prie Nidos, o mes Lietuvoje saugome šelfą. Danai nori auginti kiaules – mes sakome, kad mums jų nereikia, japonai nori statyti atominę elektrinę – mums vėl nereikia.
R. Valatka: Jeigu būtume dzenbudistai, galėtume apskritai nieko nesureikšminti. Jeigu žmonės sako, kad pensijos mažos – kam sureikšminti? Jei žmonės skundžiasi, kad už šildymą sumoka visą pensiją ar atlyginimą – ar reikia sureikšminti? Žmonės protestuoja prieš vėjo jėgainių statybas šalia jų kaimo – ar tai svarbu?
Gal apskritai mums jokios energijos nereikia: pasistatykime palapines ir gyvenkime, lauželius kūrenkime. Bet žmonės nori gyventi geriau, patogiau, turtingiau. Jeigu Antano Smetonos laikais Lietuvoje buvo 2 mln. kiaulių, tai dabar tik 700 tūkst., nes mums smirda, o danai augina 250 mln. Sutinku su Salamakinu – nieko nereikia sureikšminti. Laukime, kol mirsime badu ar sušalsime.
G. Nausėda: A. Salamakinas paminėjo Lenkiją. Puiki šalis, bet pastaruoju metu nelabai norėtųsi mokytis iš lenkų. Iš tiesų, skalūnų žvalgybos ir gavybos kompanija iš Lenkijos pasitraukė, bet tai nėra sektinas pavyzdys. Įvertinkime, ar mes su savo patirtimi, technologiniais gebėjimais galėsime atlikti tai, ką galėjo padaryti „Chevron“? Tam reikalingos ir didelės investicijos. Ar mes pinigų per daug turim? Galime ir atominę pasistatyti, jeigu „Hitachi“ pasitrauks?
R. Valatka: Kai iš Lenkijos, turinčios 40 mln. gyventojų, pasitraukia investuotojas, yra kitaip – ten ekonomikos mastai kitokie. Kai iš Lietuvos pasitraukia „Chevron“, mažai kas belieka – ne koks garsas sklinda.
