Klimato kaita – viena didžiausių šių dienų grėsmių tiek gamtai, tiek pasaulio ekonomikai. Norėdami sustabdyti gamtoje vykstančius reiškinius, tuo turime rūpintis visi – pradedant kiekvienu žmogumi, baigiant verslu ir politikais. Būtent todėl, tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek Lietuvoje vis aktyviau diskutuojama apie mūsų šalies įsipareigojimus ir galimybes kuriant mažiau taršią ekonomiką ir švaresnį pasaulį.
Ambicingi tikslai
Vienas iš kertinių elementų taršai mažinti – atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimas. Priklausomybė nuo dujų ir naftos, pasižyminčių aukštomis ir, tikėtina, augsiančiomis kainomis, kelia grėsmę Europos ekonomikai bei politinei situacijai. Importuoti didelę dali sunaudojamų energijos žaliavų, reiškia ne tik padidėjusias išlaidas, bet ir priklausomybę nuo politiškai nestabilių regionų. Būtent dėl to, Europos Komisijos (EK) parengtoje ES klimato kaitos ir energetikos politikos 2030 metams strategijoje iškelti itin ambicingi tikslai – ženkliai sumažinti taršą bei padidinti alternatyvių energijos šaltinių vartojimą. Norima 40 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, palyginus su 1990 metais. Taip pat siekiama 27 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI). Papildomai siūloma įdiegti ir naują valdymo sistemą, taip paverčiant Sąjungos energetikos sistemą ne tik saugesne, bet ir konkurencingesne.
Pasiekti rezultatai džiugina
ES klimato kaitos ir energetikos paketo iki 2020 metų uždaviniai įgyvendinami sėkmingai. Naujausiais duomenimis, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per 13 metų sumažėjo 18 procentų, o laikantis tokios pat politikos jis turėtų mažėti ir toliau. Džiugina ir iki 13 proc. padidėjęs atsinaujinančių energijos išteklių vartojimas, bei tai, kad nuo 1995-ųjų iki 2010-ųjų išmetamo anglies dioksido kiekį pavyko sumažinti net 28 procentais.
Lietuvoje rezultatai ne prastesni - 2012 metais išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis buvo daugiau nei dvigubai mažesnis nei 1990 metais. Vis daugiau sunaudojame ir atsinaujinančių energijos išteklių: dabar iš jų gauname beveik 22 procentus visos gaminamos energijos. Tokie pasiekimai skatina tiek Lietuvą, tiek kitas valstybes nares ir toliau siekti užsibrėžtų tikslų.
Lietuvos pozicija
Lietuvos pozicija dėl ES 2030-ųjų metų klimato kaitos ir energetikos politikos strategijoje pateiktų tikslų aktyviai aptarinėjama valstybinių institucijų, pramoninkų bei nevyriausybinių organizacijų atstovų. Įvairios pozicijos, mokslininkų tyrimai bei skirtingų ministerijų vykdomos ir planuojamos politikos buvo pristatytos ir Aplinkos ministerijos surengtoje konferencijoje „Klimato kaitos keliamos grėsmes ir Lietuvos Respublikos institucijų vaidmuo formuojant ir įgyvendinant klimato kaitos valdymo politiką“. Čia tai pat buvo aptartos ir savivaldybių iniciatyvos, susijusios su klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos. Konferencijoje buvo pristatyti ES 2030 metų klimato kaitos ir energetikos politikos strategijoje siūlomi tikslai, aptarti pasiūlymai dėl Lietuvos pozicijos.
Pirminį jos variantą pristatė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė. Pasak jos, Lietuva pritaria EK pastangoms apibrėžti ES klimato kaitos ir energetikos politiką iki 2030 metų. Siekiama numatyti ilgalaikes investicijas į infrastruktūrą, kuri užtikrintų energijos tiekimo saugumą, stabilumą bei energetinių išteklių kainų prieinamumą, padėtų išsaugoti pramonės konkurencingumą ir skatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos plėtrą, paremtą moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir eko-inovacijomis, sąlygojančiomis naujų darbo vietų kūrimą ir ekonominį augimą. Tačiau, apžvelgiant EK poveikio vertinime pateiktus galimus išmetamų ŠESD kiekio mažinimo įsipareigojimus, Lietuvai iškyla klausimų dėl jų įgyvendinimo galimybių ir finansinės naštos. Kadangi temos – svarbios visai visuomenei, o prie prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo reikės prisidėti visiems, debatai bus tęsiami ir toliau. Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos aplinkosauginių organizacijų koalicija ir Baltijos aplinkos forumu numato vasario 20 dieną surengti diskusiją, kurioje bus dar detaliau svarstomi mūsų šalies įsipareigojimai 2030 metams. Renginyje dalyvauti ir išsakyti savo pasiūlymus kviečiami visi NVO, valstybės institucijų, verslo asociacijų ir suinteresuotų šalių atstovai.
