Vilniaus viešasis transportas, per dieną vežantis virš 500 tūkstančių keleivių – išbandymų vieta: čia įvedamos naujovės, patobulinimai, dėl kurių vairuotojai susiduria su nuolatiniu aplinkinių nepasitenkinimu ir agresija, čia keleiviams vienu metu tenka ieškoti pravažiavimo bilieto lyjant ir grumtis spūstyse, bandant patekti į troleibusą pro priekines duris, o įlipus – nepamiršti šypsotis kameroms.
Balsas.lt pabandė išsiaiškinti, kaip įlipimo pro priekines duris sistema ir kameros, įrengtos troleibusuose, prigijo Vilniuje, kas pagerėjo ir dėl ko, visgi, kyla nepasitenkinimas.
Yra dvi medalio pusės
Nuo liepos 15 dienos sostinės gyventojai pratinosi prie įlipimo per priekines duris tvarkos. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Eksploatacijos ir tyrimų skyriaus vadovės Modestos Gusarovienės teigimu, toks keleivių laipinimas į Vilniaus miesto viešąjį transportą leido pagerinti keleivių saugumą ir patogumą, sumažinti keleivių be bilieto skaičių.
Buvo pastebėta, kad viešajame transporte ženkliai sumažėjo asocialių, akivaizdžiai apsvaigusių keleivių, o transporto priemonės po darbo dienos į parkus grįžta švaresnės, mažiau prišiukšlintos. M. Gusarovienė pažymėjo dar vieną apčiuopiamą naudą – keleiviai nebeturi galimybės perduoti vienkartinio bilieto išlipant įlipančiajam keleiviui.
Tačiau visada yra kita medalio pusė. Viena Vilniaus troleibuso vairuotoja Birutė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) naujus patobulinimus mato iš kitos pusės.
Paklausta, kaip vertina naujoves, pašnekovė visomis spalvomis nutapė savo liūdnos darbo kasdienybės paveikslą: „Stovi žmonių eilė, močiutės pradeda rėkti ant vairuotojų, nes neatidarome vidurinių durų, o lauke lyja. Tuomet pasipila keiksmažodžių lietus – juk vairuotojas dėl visko kaltas. Per visą savo gyvenimą nesu girdėjusi tiek daug keiksmažodžių ir necenzūrinių kreipinių, kiek girdžiu dabar, kai įvedė lipimo per priekines duris sistemą“.
Vairuotoja prisipažino, kad nervai neatlaiko įtampos, o kol nuvažiuoja iki galinės stotelės, sukaupia tiek pykčio, kad grįžusi namo viską išlieja ant vyro.
„Ankščiau gyvenome ir dirbome kaip normalūs žmonės, o dabar turime būti ir vairuotojais, ir kontrolieriais, ir apsauginiais vienu metu. Atlyginimai dėl trigubų pareigų nekyla, o valdžia tvirtina, kad nemokės mums už tai, kad mes tiesiog galvą pasukome“.
Psichologas Olegas Lapinas įžvelgė šioje situacijoje vieną problemą – žmogus, kuris negali nieko pakeisti, priima aukos poziciją ir nebevertina situacijos konstruktyviai. Besikaupiantis tuščias stresas sukelia nuolatinio diskomforto jausmą, kai norisi verkti, išsikrauti ant kitų žmonių, išlieti agresiją ant aplinkinių. Praradus tikėjimą, kad situacija pasikeis į geresnę pusę, žmogus pasiduoda beviltiškumo jausmui, dėl kurio silpsta imunitetas ir atsiranda fizinių ligų.
„Zuikių“ skaičius sumažėjo – parduotų bilietų skaičius išaugo
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ duomenimis, lyginant su kitais šių metų mėnesiais, išaugo parduodamų vienkartinių bilietų skaičius, tiek pas vairuotoją, tiek kituose prekybos taškuose. Rugsėjo mėnesį jų buvo parduota daugiausiai, lyginant su kitais 2010 metų mėnesiais. Tarkim, palyginus su 2010 metų balandžio mėnesiu, rugsėjį parduota 10 % daugiau bilietų. Vairuotojai rugsėjį pardavė 19% daugiau bilietų nei balandį. Pačių „zuikių“ skaičius sumažėjo net 20%.
Tačiau viena problema vis dėlto išliko – vairuotojai negali patikrinti, ar keleivio rodomas elektroninis bilietas galioja, ar žymimas bilietas nebuvo ankščiau pažymėtas. „Patikrinti elektroninio bilieto galiojimo vairuotojas neturi techninių galimybių. Tad bilietų tikrinimo funkciją vis dar atlieka kontrolieriai“, – paaiškina M. Gusarovienė.
Tuomet kyla klausimas, kam buvo įvesta kontrolieriaus funkcija vairuotojui, sukelianti visiems nepatogumų?
Anot M. Gusarovienės, kai Vilniuje bus iki galo įdiegta elektroninio bilieto sistema, elektroninio bilieto kortelę reikės priglausti prie komposterio ir tuomet vairuotojas visada žinos, turi keleivis mėnesinį bilietą, ar ne.
Benamiai prasimano elektroninių bilietų
Kai buvo diegiama įlipimo per priekines duris sistema, buvo žadama, kad sumažės benamių ir asocialių žmonių, skleidžiančių blogą kvapą, skaičius. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovės teigimu, vairuotojai prižiūri, kad neliptų netvarkingi, nešvarūs, neblaivūs asmenys.
Balsas.lt kalbintos vairuotojos teigimu, benamiai iš kažkur gauna tų elektroninių bilietų ir sąžiningai juos parodo vairuotojui. „Kai man parodo bilietą, aš neturiu teisės neįleisti“. Pašnekovė papasakojo atvejį, kai vairuotojui įleidus valkatą su elektroniniu bilietu į troleibusą, žmonės ėmė piktintis ir reikšti priekaištus. „Ar vairuotojas turi eiti ir kaip apsauginis grūsti valkatą lauk?“. Po šio įvykio keleiviai parašė skundą ir vairuotojams buvo sumažinti atlyginimai.
Veiksniai, trikdantys troleibuso vairuotojų darbą
Birutė taip pat prisipažino, kad keleiviui neparodžius bilieto, ji paprasčiausiai nereaguoja į tai, nes sveikata yra daug brangesnė. Kiti kolegos niekur nejuda iš vietos, kol „zuikis“neišlipa arba nesusimoka už važiavimą, taip pat būna atvejų, kai kviečia „pastiprinimą“ pažeidėjo išlaipinimui. Tokiu atveju stabdomas judėjimas, žmonės vėluoja į darbus ir vėl kaltė krenta ant vairuotojo pečių.
Troleibusai ir autobusai neretai užlaikomi ir dėl pačios lipimo per priekines duris sistemos. Tačiau vairuotojas vis tiek lieka įpareigotas neatsilikti nuo grafiko. Įlipimui/išlipimui skiriama viena minutė, tačiau dėl naujos sistemos šis procesas užtrunka 2-3 minutes.
„Vieną kartą troleibusas užsilaikė stotyje dėl labai didelio žmonių srauto, todėl troleibusas į Jogailos stotelę atvažiavo 5 minutėmis vėliau. Man teko dar kelias stoteles klausytis vieno vyro priekaištų ir keiksmažodžių: kaip aš drįsau vėluoti ir atsilikti nuo grafiko?“, – apmaudo neslepia vairuotoja Birutė.
M. Gusarovienė papasakojo, kad tiekdami paslaugas visam Vilniaus miestui, jie neišvengia vieno ar kito nusiskundimo per dieną. „Labai džiaugiamės, kad keleiviai reaguoja ir nelieka abejingi sau ir kitiems viešojo transporto keleiviams. Savo ruožtu mus tai verčia pasitempti ir stengtis teikti kuo kokybiškesnę paslaugą. Į visus nusiskundimus, pasiūlymus ir pastabas reaguojame, stengdamiesi patenkinti visų keleivių poreikius“, – teigia SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovė.
Kameros akylai stebi keleivius ir pačius vairuotojus
Iki gruodžio 7 dienos Vilniaus viešajame transporte vykdomas bandomasis projektas – 19-ojo maršruto troleibusuose įmontuotos kameros, kurios turi užtikrinti keleivių saugumą ir pagerinti vairuotojų darbo kokybę.
UAB „Vilniaus troleibusai“ generalinis direktorius Vidmantas Romualdas Striška naujienų portalui Balsas.lt papasakojo, kad keleivių reakciją į kameras labai teigiama: „Negirdėjau nė vienos neigiamos reakcijos. Nebuvo užfiksuota nė vieno nusižengimo“.
Vairuotojų darbo kokybė labai pagerėjo“, - vardijo privalumus UAB „Vilniaus troleibusai“ galva.
Anot V. R. Striškos, kameros veikia panašiai kaip ir greičio matuokliai keliuose: „Kameros troleibusuose – tai prevencinė priemonė viešajai tvarkai užtikrinti. Jos būtų peržiūrimos tik tuo atveju, jei įvyktų incidentas“.
Ankstesniuose pranešimuose spaudai buvo teigiama, kad kameros padės užfiksuoti ir vairuotojus-pažeidėjus, kurie važiuoja viešajam transportui skirtomis juostomis. Tačiau UAB „Vilniaus troleibusai“ generalinio direktoriaus teigimu, tos kameros, kurios yra įmontuotos dabar, šios funkcijos atlikti negali. „Reikėtų keisti kamerų dislokaciją“, – teigia jis. Taip pat pašnekovas pažymėjo, kad jau būta atvejų, kai automobilis įvažiuoja į troleibusą ir dingsta iš įvykio vietos. „Kita firma mums siūlo kameras, kurios galėtų įsijungti prieš 5 sekundes iki įvykio. Tai būtų gera išeitis visais atvejais“, – pridūrė V. R. Striška.
Kam trukdo kameros?
Kamerų montavimas troleibusuose sulaukė daug prieštaringų nuomonių, buvo kalbama, kad keleivių filmavimas pažeidžia jų privatumą. Tačiau V. R. Striška pabrėžė: „Bankuose juk irgi yra kameros, kurios filmuoja tiek darbuotojus, tiek klientus, niekas juk dėl to nereiškia priekaištų. Viskas daroma žmonių saugumo sumetimais“.
Balsas.lt pakalbino keletą iš 19 maršruto troleibuso lipusių keleivių, daugelis kurių prisipažino, kad net nepastebėjo, kad juos filmuoja.
Kalbintoji vairuotoja Birutė tikino, kad 19 maršruto troleibusą vairuojantys kolegos skundėsi, kad kamerų stebėjimas darbo metu sukelia „siaubingą“ diskomforto jausmą ir varžo.
Anot psichologo O. Lapino, sveikas žmogus turi priprasti prie stebėjimo sistemos įvedimo. „Žinoma, pristabdoma elgsena, tačiau socialine prasme šis stabdys labai naudingas. Stebimi žmonės varžosi ir nebeišlieja neigiamų emocijų viešai“. Psichologas pažymėjo, kad šiuolaikiniai žmonės yra pripratę prie viešumo, piktintis galėtų nebent tie, kurie linkę į paranoją ir ieško naujų būdų kažką apkaltinti. „Kamerų šiais laikais yra įmontuota labai daug kur, visi tampa viešai prieinami per tokius socialinius tinklus, kaip „Facebook“. Su laiku pamirštama, kad tave stebi kameros ir nustojama jaustis nepatogiai“, – teigė O. Lapinas.
V. R. Striška nesiėmė prognozuoti, ar projektas su įmontuotomis kameromis bus patvirtintas galutinai.
Ką filmuos kameros miesto transporte?
