Bendrovės „Spinter tyrimai“ kovo 14–22 d. atlikta reprezentacinė šalies gyventojų apklausa atskleidė, kad Liberalų sąjūdis tapo antra populiariausia partija po socialdemokratų. Jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, už Lietuvos socialdemokratų partiją balsuotų 20,8 proc. apklaustųjų. Po to seka Liberalų sąjūdis (14,6 proc.), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (9,3 proc.), „Tvarka ir teisingumas“ (8,3 proc.) ir Darbo partija (6,2 proc.).
Jei liberalams politinių partijų populiarumo reitinge pavyko daugiau nei pusantro karto pralenkti ilgalaikius jų politinius partnerius konservatorius, galbūt iš tiesų Tėvybės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai praranda lyderių pozicijas dešiniojoje Lietuvos politinio spektro dalyje? Ar dešiniosioms partijoms laimėjus naujuose Seimo rinkimuose, Vyriausybę formuotų Liberalų sąjūdis su jaunesniaisiais partneriais konservatoriais? Ar jau yra prielaidų keistis lietuviškai dvipartinei sistemai?
Galėtų pasimokyti ir kitos partijos
Bronius Bradauskas , Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys
Dvi partijos neišliks, manyčiau, Seime tikrai bus bent keturios partijos, senos ir tvirtos. Tik jos gali valdyti valstybę ir duoti jai naudos. Aš nemanau, kad konservatoriai išsitrintų iš politinio žemėlapio, nors, jei stebėtume tendencijas, turėtume pamatyti, kad liberalai veikia gana sumaniai. Jie taikosi į jaunimą, jų forpostuose visur yra jaunų žmonių. O konservatorių elektoratas – vyresni žmonės, kurie dar atsimena skriaudas Sibiro tremtyje, ir pan. Nori nenori gyvenimas yra toks, kad žmonių mažėja. Ir, sakyčiau, liberalų perspektyva geresnė nei konservatorių.
Išaugęs liberalų populiarumas manęs nenustebino. Aš matau jų darbo metodus. Jie dirba daug, geba pritraukti jaunimą. Žinau keletą pavyzdžių ir iš asmeninių reikalų, kai mano kai kurie jauni žmonės kreipėsi į politikus dėl švietimo reformos klausimų. Ir nė viena partija nesureagavo, išskyrus liberalus. Jie ėmė ir atvažiavo: ir G.Steponavičius, ir kiti... Jie nusiteikę dirbti ir dirba labai kryptingai, tad apklausos rezultatai tikrai nestebina. Reikia mokytis ir kitoms partijoms iš jų darbo metodų.
Populiarumo šuolis laikinas
Remigijus Žemaitaitis , Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys
Tokį populiarumo šuolį visos partijos yra patyrusios. Ir Darbo partija, ir „Tvarka ir teisingumas“ tą patį yra išgyvenusios. Ir vieni, ir kiti būdavome antri, o ateina rinkimai – ir še tau po antros vietos. Lietuvoje, manau, didžiųjų partijų niekada neišstumsi, nes yra aukščiausių valstybės pareigūnų susitarimas įtvirtinti dvipartinę sistemą. Viena kita likusi partija būtų papildoma. Kad ir kiek vietų (20 ar 30) Seime laimėtų Liberalų sąjūdis, jis visą laiką bus jaunesnysis brolis – toks, kokie esame mes, „darbiečiai“. Tai – trumpalaikis dalykas. Beje, aš tikrai nemanau, kad per praėjusius rinkimus liberalai pasiekė kažkokią pergalę, nes jie laimėjo tik didžiuosiuose miestuose. Rajonuose jie beveik visur tik po vieną kitą tarybos narį turi. O juk Seimo, savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimai skiriasi kaip diena ir naktis. Europos Parlamento rinkimuose mes gavome 2 mandatus, kaip ir Liberalų sąjūdis, o savivaldybių tarybų rinkimuose – mažiau. Vietos valdžios rinkimuose daug kas priklauso nuo vietinių lyderių ir pačių rinkėjų. O Seimo rinkimuose balsuojama už senus, patikimus politikus. Nemanau, kad rinkėjai pasirinks jaunus žmones. Tai, kad didžiuosiuose miestuose nebalsuojama už jaunus žmones, patvirtino ir praėjusių rinkimų rezultatai Klaipėdoje.
