350 tūkst. komunistinių represijų aukų Lietuvoje, 50 tūkst. genocido vykdytojų ir 7 nuteistieji. Kažkas mūsų valstybėje ne taip? Teisiniu požiūriu, pasirodo, jokio genocido sovietmečiu nebuvo, drastiškai teigiama savaitraščio „Veidas“ žurnalistiniame tyrime.
„Dauguma Lietuvos gyventojų patys trėmėsi į Sibirą, patys save kankino, savo noru nusišovė miškuose ar KGB rūsiuose, patys padegė savo namus ir susidegino su šeimomis. Tarytum Lietuvoje lyg ir nebuvo tų, kurie žudė ar vykdė represijas“, – sarkastiškai baisisi Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių rėžimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas. Tačiau kodėl daroma tokia drastiška išvada? Pasirodo, teisiniu požiūriu jokio genocido sovietmečiu Lietuvoje nebuvo.
350 tūkstančių Lietuvos gyventojų 1941-1957 m. tapo komunistinių represijų aukomis: 20 tūkstančių jų buvo nužudyti, pusantro šimto tūkstančių – ištremti, dešimtys tūkstančių – kalinti, terorizuoti arba kankinti.
Prieš 16 metų visa tai buvo įvertinta kaip tautos genocidas ir nusikaltimas žmoniškumui. Buvo pradėta kaltųjų, liudininkų paieška. Paskelbta, kad genocidą Lietuvoje organizavo ir vykdė daugiau nei 50 tūkst. žmonių, iš jų per 18 tūkst. stribų. Regis, turėjo įsisukti milžiniškas teisingumo ratas.
1990-2006 m. visose šalie prokuratūrose buvo iškelta 213 baudžiamųjų bylų dėl genocido ir nusikaltimų žmoniškumui (šie nusikaltimai priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai). Iš visų šių bylų teismams perduota vos 17 (26 kaltinamųjų atžvilgiu). Jas išnagrinėję teismai pripažino kaltais ir nuteisė laisvės atėmimo bausmėmis septynis asmenis, iš jų realiai kalėjo arba kali trys. Kiti nuo realios laisvės atėmimo bausmės atleisti dėl amnestijos ar ligos, o Petras Raslanas sėkmingai slapstosi Rusijoje, nors yra nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
„Neretai net ir daug žinantiems liudininkams, susidūrusiems su mūsų teisėtvarka, nusvyra rankos ir dingsta noras teikti informacija“, - teigia Arvydas Anušauskas
Kai kurių genocido bylų tyrimas įeis net į Europos teisės istoriją . „Mano manymu, už vieną tyrimą prokuratūrai galima pastatyti gėdos paminklą. Turiu omeny partizanų vado Adolfo-Ramanausko-Vanago nužudymo tyrimą“, - teigia Kovo 11-osios akto signataras A. Endriukaitis. Šis tyrimas vilkinamas jau 17 metų. Ramanauską išdavęs KGB agentas jau miręs, taip ir nesulaukęs teismo. Tas pats gali nutikt ir su kitais kaltinamaisiais. Tas pats vyksta ir su kitom genocido bylom.
„Man keista, kodėl prokurorai niekaip nereaguoja į publikacijas, atskleidžiančias vienus ar kitus sovietmečio rėžimo nusikaltimus. Jie tai vertina kaip beletristiką. Tarkime visur rašyta, kad pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas įskundė savo bendrakursį L. Gogelį dėl antisovietinių kalbų ir šis gavo penkerius metus lagerio. Bet po šių pranešimų byla nebuvo iškelta, net pasmerktas M. Aleliūnas nebuvo. Ir tokių istorijų daugybė. Tačiau prokuratūra dėl to savo iniciatyva baudžiamųjų bylų nekelia ir nemato ir nemano, kad jai reikia kištis. Šioje įstaigoje jokios pagarbos istorijai nėra. Beje, prieš aštuonerius metus vien Generalinėje prokuratūroje dirbo prie šių nusikaltimų dirbo keturiolika prokurorų, o dabar tik keturi. Nenustebčiau, jei netrukus liks vienas“, - teigė A. Endriukaitis interviu su žurnalo „Veidas“ žurnalistais.
