Lietuva, kuri didžiuojasi galinti apginti „drąsios šalies“ įvaizdį, vis dažniau iškiša galvą iš „šaltojo karo“ apkasų. Nespėjo nugriaudėti netiesioginė diplomatinė kanonada tarp V. Adamkaus ir C. Rice, o Lietuvos prezidentas davė naują pretekstą įvairioms interpretacijoms. Pasaulio ekonomikos forume Davose mūsų šalies vadovas, nė kiek nesuglumintas po interviu „The Financial Times“ kilusio ažiotažo, pasiūlė Europos Sąjungai neskubėti pasirašyti bazinio susitarimo su Rusija.
Maskvą, kaip ir anuo atveju, suerzino ne tiek V. Adamkaus kvietimas, kiek Europoje vis labiau sklandanti nuomonė, kad, atsakant į pastaruosius Rusijos veiksmus, būtina sustabdyti naujos Rusijos – ES sutarties rengimą. Apie juos prakalbo Rusijos Dūmos tarptautinio komiteto pirmininko pavaduotojas Adriejus Klimovas, laikraščiui „Vedomosti“ teigęs, kad tai Londono atsakas į Rusijos veiksmus, uždarant Britų tarybos skyrius. Jis remiasi Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministro Davido Milibando žodžiais BBC, kad Londonas pasikliauja Briuselio susirūpinimu A. Litvinenkos bylos eiga.
Apžvalgininkų nuomone, tarp buvusio KGB bendradarbio nunuodijimo ir dviejų Britų tarybos padalinių uždarymo yra tiesioginis ryšys: Londono specialiosios tarnybos nutraukė bendradarbiavimą antiterorizmo srityje su FST, kai Maskva neišdavė įtariamo nunuodijimu A. Lugovojaus, vėliau tapusio Dūmos deputatu. Šis skandalas sukėlė diplomatinę krizę ir net buvo kalbama apie dviejų šalių santykių nutraukimą. Dabar iš Londono skamba pasiūlymai sutrukdyti naujai partnerystės ir bendradarbiavimo sutarčiai tarp Rusijos ir ES, nes Maskva joje nesutinka išplėsti ekstradicijos nuostatų.
„Vilnius keičia Varšuvą“, - šiek tiek su arogancija, o gal ir su nuoskauda apie naują V. Adamkaus pasisakymą rašo Rusijos žiniasklaida. Mat sausio 21-ąją Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis Maskvoje pareiškė, kad Varšuva nutarė neblokuoti ES sutarties su Rusija, kai ši pareiškė atsisakanti drausti lenkiškų žemės ūkio produktų importą į Rusiją. O štai Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kuris vasario 8 dieną vyks oficialaus vizito į Maskvą, pasak dienraščio „Dziennik“, ten nusiveš ir įdomų pasiūlymą – Šiaurės dujotiekio trasą tiesti per Baltijos šalis. Tai alternatyva pietiniam dujotiekiui, apeinant Ukrainą ir Baltarusiją, bei vamzdynui Baltijos jūros dugnu, dėl kurio jau sulaužyta daug iečių. Prieš šį vizitą Maskva oficialaus atsakymo nedavė, tačiau Rusijos spaudoje ekspertai pasiūlymą jau įvertino kaip „nerealų“.
Bet šis lenkų reveransas Maskvos link rodo, kad mūsų kaimynai, visai neseniai stoję piestu prieš diskriminacinę ir nedemokratišką Rusijos politiką, ima taikstyti su jos galia ir įtaka pasaulyje. Jeigu tokius ženklus Maskvai siunčia net Vašingtonas, tai ko norėti iš jo mažųjų sąjungininkų? Štai Latvija mano, kad diplomatinio bendravimo su Rusija problemos baigėsi, apsikeitus persona non grata diplomatais. Estijoje neribotam laikui atidėtas kaltinamųjų neramumų kurstymu Taline prie Bronzinio kareivio teismo procesas.
Tik viena Lietuva vis dar kaišioja galvą iš „šaltojo karo“ apkasų. Bet ar tai reiškia, kad ji turi lindėti juose ir susitaikyti su viskuo, kas vyksta kaimynystėje? Žinoma, ne.
Tuo labiau, kad viską traiškydamas Rusijos „valdomos demokratijos“ karavanas žengia toliau. Pasaulis nustebo, kai buvusiam premjerui ir po to aršiam V. Putino kritikui M. Kasjanovui buvo uždrausta balotiruotis į šalies prezidentus, o paskui – dar ir kurti savo politinę partiją. Opozicijos lyderiu vadinamas politikas dėl to tiesiogiai apkaltino V. Putiną.
Savo mokytojo pramintu taku žengia prezidento įpėdinis D. Medvedevas, kuris arogantiškai atmetė komunisto G. Ziuganovo pasiūlymą prieš rinkimus susikauti televizijos debatuose, nes jis esą užimtas tiesioginiu darbu. Ko gero, diskusijoje dalyvaus tik vienas aštrialiežuvis V. Žirinovskis... Kas tai – būsimo trečiojo Rusijos prezidento baimė?
Galima sakyti, kad tai - ne mūsų reikalas. Ne mūsų reikalas, kas vyko ir vyksta Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje, Baltarusijoje, kaip elgiasi įžūlėjantis Rusijos politinis elitas, ką kalba šiapus ir anapus Atlanto.
O ką – Lietuvos likimas prieš 17-18 metų buvo „mūsų reikalas“? Tuomet kas yra „drąsi šalis“?
