O gal klausimą jau reikia formuluoti visai kitaip? Ar Lietuvoje gyventi jau taip blogai, kad nebegalima pasilikti ir būtina šalį apleisti? Būtent to tv3.lt naujienų portalas ir paklausė ekspertų.
Kaltas pesimizmas?
Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslo darbuotoja Laimutė Žalimienė sako, kad klausimas itin sunkus. Tačiau samprotauja, kad tai gali lemti ir lietuvių pesimizmas. „Čia toks klausimas, kad turbūt galėtume visą dieną apie tai kalbėti. Jeigu taip trumpai, tai aš tikrai sakyčiau, kad ne, tikrai nėra taip blogai (Lietuvoje gyventi). Galbūt čia tas pasakymas toks, kad jau tokia bloga padėtis išplaukia iš mūsų, kaip psichologai aiškina, Lietuvos gyventojų pesimizmo, nusiteikę labiau blogus dalykus įžvelgti. Bet šiaip tai galima atrasti ir gerų dalykų. Kurie rodo, kad tikrai ne visi ir nori išvažiuoti ir ieško galimybių įsitvirtinti čia, Lietuvoje“, - sako L. Žalimienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslo darbuotoja L. Žalimienė teigia, kad prie tokio bendro pesimistinio nusistatymo prisidėjo ir paskutinės naujienos. „Gal dabar tie įvykiai su vaikais čia labai paveikė visus ir gauname daugybę informacijos apie tai, kaip nemylime savo vaikų, kaip neprižiūrime. Tai šita visa situacija sukėlė gal nuo Naujų metų šiokį tokį ažiotažą dėl to, kaip čia Lietuvoje yra blogai gyventi“, - teigia pašnekovė.
Greitų pokyčių nesitikima
Laimutė Žalimienė kalbėdama apie regioninę ir socialinę atskirtį sako, kad jis nenuginčijama. Tačiau greito situacijos išsprendimo negalima tikėtis. „Tas regionų atsilikimas ir socialinė atskirtis, ypač kaimo vietovėse. Ir ta pajamų nelygybė tarp miesto ir kaimo gyventojų nėra įmanoma šių dalykų nuginčyti. Ir čia tas „valstiečių“ atsisukimas būtent į regionus, ta atskirtis buvo tikrai labai svarbus buvo ir toliau yra. Tik kitas klausimas, čia tos problemos yra tiek daug įsisenėjusios ir kompleksiškos, kad taip vienas du ir imti, padaryti ir jas išspręsti, tai nėra įmanoma. Bet pats principas, kad reikia galvoti kaip nutolusių vietovių kaimo gyventojus įtraukti i į visuomenės gyvenimą ir į viešą, tai yra labai svarbus dalykas. Ir tam tikrai reikėtų skirti dėmesio“, - neabejoja pašnekovė.
Tačiau efektyvus sprendimai, anot pašnekovės neturi būti daromi jėga ir skubotai. „Bet tai neturėtų būti siūlomos kažkokios prievartos priemonės, kaip studentų varymas atidirbti į periferiją, tai manau, kad tikrai ne tie laikai. Nes tas atbaidys jaunimą. Bet reikia ieškoti kažkokių kitų būdų. Kas man patinka, kalbant apie dabartinę politiką, kad yra bandoma ir tarp žinybų bendrauti. Girdim, kad jau du ministrai susitinka, ar trys. Tai kai bandoma į problemą pažiūrėti iš skirtingų aspektų: kaimo ir miesto pozicijų, turtingų ir neturtingų žmonių. Ir tai jau kelia tokią viltį, kad kažkas pajudės į priekį. Bet čia gal geriau būtų kažkokias prioritetines sritis išsiskirti ir bandyti prie jų dirbti. Nei, kad viską aprėpti. Nes susikaupę yra labai daug tų problemų“, - tv3.lt naujienų portalui sakė Laimutė Žalimienė.
Vaizdas niūrus
Ekonomistas ir sociologas Romas Lazutka sako, kad žiūrint į emigracijos skaičius atrodo, tų, kuriems Lietuvoje yra blogai ir nusprendžia išvažiuoti, yra blogiau. Tačiau sutinka, kad gyvenimo sąlygos Lietuvoje yra geros, skirtingai, nei socialinės ir ekonominės sąlygos. „Yra tikrai sunku pasakyti vidutiniškai kaip žmonės gyvena, nes jie yra labai skirtingi. Ir apibendrintai yra netiesa pasakyti, kad blogai ar labai puiku yra Lietuvoje gyventi. Tiems, kas turi pinigų, tai gyventi Lietuvoje yra labai gerai, nes kažkokių gamtinių kataklizmų, didelio nusikalstamumo nėra, kaip ir terorizmo aktų. Tai dėl to baisu gyventi Lietuvoje nėra. Aišku, yra netoli mūsų šalies siena, prie kurios nėra ramu, nes nėra šalys kai kurios prognozuojamos. Taip, mes galim pasakyti, kad žmonių veidai niūrūs, gal nemandagūs, bet aš abejoju, kad kas nors į tai didelį dėmesį kreiptų. Man atrodo, kad pagrindinės yra socialinės, ekonominės gyvenimo sąlygos, kurios daliai žmonių yra sunkios“, - sako R. Lazutka.
Taip pat sociologas, vertindamas gyvenimo kokybę Lietuvoje teigia, kad svarbiausias elementas šioje situacijoje yra kontekstas. „Europos Sąjungos masteliais, socialinė atskirtis Lietuvoje yra didelė. Ir mes pagal nelygybės rodiklį, pagal skurdo rizikos ir socialinės atskirties rodiklį, kai žmonės negali patenkinti tam tikrų poreikių, tai tokių žmonių skaičius ir palyginti yra didelis. O kai lyginame algą, kurios daugeliui žmonių irgi yra labai svarbios, pensijos irgi kitai didelei daliai svarbios, tai jos yra irgi vienos iš mažiausių. Bet visada yra šalių aplinkui, kuriose yra daug blogiau. Bet bendrai, tai mūsų lygis pakankamai panašus į kitų šalių. Tai esame pakankamai neblogoje situacijoje. Bet matyt, kad žmonės vertina pagal tą kontekstą, kuriame jau senokai esame, turbūt 10 metų, tai žmonės daugiau keliauja ir mato kitų šalių, tai jiems Lietuvoje yra prastai. Bet čia būtent yra svarbus kontekstas, kai šalys, į kurias mūsų žmonės daugiausiai išvažiuoja, tai toks vaizdas niūrus susidaro“, - teigia pašnekovas.
Reikalus gadina valdžia?
Sociologas Romas Lazutka pritaria ir Laimutei Žalimienei, kad greitai tokie visuomenės pokyčiai neįvyksta. „Labai radikaliai per labai trumpą laikotarpį pakeisti tokį dalyką yra sunku, ta padėtis klostėsi gerokai ilgą laiką ir paprastai socialinių mokslų žmonės sako, kad yra tokia priklausomybė nuo kelio. Kada jau šalies raida tam tikrame kelyje jau susiklostė, nesvarbu, sąmoningai, ar ne, jis buvo pasirinktas. Ir pasukti iš to kelio nėra lengva. O kaip nors revoliuciniu būdu gal irgi nereikia, nes gali būti nuostolių“, - sako sociologas.
Tačiau taip pat pašnekovas įžvelgia ir kitas problemas ir dėl gyvybingos šešėlinės ekonomikos kaltina valdžios neveiksnumą. „Yra tokie bendri dalykai, krintantys į akis, kaip šešėlinė ekonomika. Prasta ekonominės veiklos apskaita dėl to yra šešėlinė ekonomika ir dėl to yra surenkama palyginti mažiau mokesčių. Pagal šitą rodiklį mes irgi esame ES šalių sąrašo gale. O valstybė geriausiai gali veikti, kai turi išteklius. Bet mes esame labiau pažengę ekonomiškai ir mūsų ekonomika yra stipri. Bet kaip valdžia, kuri disponuoja ištekliais, tais, kuriuos surenka iš mokesčių, tai valdžia finansiniu požiūriu yra silpna. Tai čia yra daugiausiai susiję su prasta ekonominės veiklos apskaita ir taip viskas yra finansuojama silpniau. O šešėlines veiklos vykdytojai dar ir nustumia į paraštes žmonių sluoksnį. Tai čia man atrodo, kad šalies valdymas turi pagerėti“, - samprotauja sociologas.
„Tie naujokai, kurie laimėjo rinkimuose, jie neturėjo patirties prastai valdyti šalį, jie buvo drąsūs ir kalbėjo garsiai apie tuos skaudulius, tai sulaukė ir palaikymo. Buvo rinkimai, buvo daug apie tai kalbama, ir tai buvo daroma teisingai. Ir silpnos vietos, ar tie skauduliai, jie tikrai buvo pastebėti. Dabar tereikia imtis darbų ir planuoti keistis, bet čia yra įsisenėjusios bėdos“, - tv3.lt naujienų portalui sako R. Lazutka.
