Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Algis Čaplikas agituoja liberalus vienytis prieš „populistinį bloką“.
Apeliuoja į Liberalų Sąjūdį
Trijų opozicinių partijų (socialdemokratų, „tvarkiečių“ ir „darbiečių“) deklaruotus ketinimus naujos kadencijos Seime sudaryti valdančiąją koaliciją, LiCS pirmininkas Algis Čaplikas vertina kaip paskatinimą liberalioms partijoms nebesivadovauti ambicijomis, o, realiai įvertinus situaciją, vienytis.
„Manau, kad situacija, kuomet trys populistinės partijos, ketverius metus labai silpnai veikios opozicijoje, galimai telkia jėgas, imituodamos tariamą stiprybę ir ryžtą paimti valdžią, turi būti rimtas signalas Liberalų ir centro sąjungai bei Liberalų sąjūdžiui. Jei dvi liberalų partijos nesivienys ir toliau atiminės viena iš kitos balsus, gali atsitikti taip, kad po rinkimų Seime nebebus jėgos, kuri deramai gintų liberalias idėjas ir demokratiją“, – sakė A. Čaplikas.
Jis pakvietė Liberalų sąjūdžio vadovybę dar kartą apsvarstyti partijų bendradarbiavimą Seimo rinkimuose ir sprendimus priimti tiek vadovaujantis sociologinėmis prognozėmis, tiek realia politine situacija.
Rinkimų rezultatai, kaip primena Politikos analizės ir tyrimų instituto vadovas Marius Ulozas, rodo, kad Lietuvoje tik apie 15 procentų rinkėjų yra linkę palaikyti liberalias jėgas, todėl jų susiskaldymas realiai kenkia tik pačioms liberalioms partijoms. Ekonominė krizė bei tai, kad dvi liberalios partijos dalyvauja dabartinėje valdančioje koalicijoje, dar labiau mažina šį palaikymą.
„Todėl yra didelę grėsmė, kad liberalias pažiūras atstovaujančios partijos atskirai dalyvaujančios šių metų Seimo rinkimuose neperžengs 5 proc. barjero.
Todėl galima teigti, kad yra nemaža išorinė paskata, susijungti Liberalų sąjūdžiui ir LICS. Bet liberalams visada kartu veikti trukdė asmeninės lyderių ambicijos ir nuolatiniai apsižodžiavimai. Manau, kad prieš rinkimus apsijungti nebus lengva, nebent reitingų lentelės įtikins lyderius, kad geriau į rinkimus eiti kartu, negu likti už Seimo tvoros po rinkimų,“- pabrėžia politologas.
A. Zuokas irgi nori
Sostinės mero Artūro Zuoko vadovaujama partija „Taip“ taip pat ieško partnerių. Išvakarėse paskelbta, kad jos gretose į Seimą ketina balotiruotis dalis visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ atstovų.
Balsas.lt primena, kad LiCS 2004 m. gavo 9,19 proc. balsų, tačiau 2005 m. nuo jos atskilo dalis, pasivadinusi Liberalų sąjūdžiu. Dar praėjusios kadencijos metu Liberalų sąjūdis atmesdavo bendradarbiavimo su LiCS galimybę. Priežastimi buvo įvardijamas A. Zuoko asmuo. Tiesa, po 2008 metų, kai į Seimą pateko abi partijos, šio asmens vadovavimas jau nebetrukdė abiems organizacijoms įsilieti į valdančiąją koaliciją. Vėliau A. Zuokas pasitraukė š partijos lyderių, sukūrė visuomeninį judėjimą „Taip“ ir su juo triumfavęs savivaldybių rinkimuose grįžo į Vilniaus mero postą.
A. Zuoko bendražygiai tikina sparčiai kuriantys struktūras visoje šalyje, o LiCS politikai viešumoje aiškina, kad buvusiam jų lyderiui nieko neišdegs.
Politologas M. Ulozas primena, kad kurti naujas partijas Lietuvoje yra sudėtinga. „O ypač tokią, kurioje būtų daug žmonių – išsilavinusių ir šalies viziją turinčių politikų, nes dauguma, kurie nori dalyvauti politikoje, joje jau dalyvauja kitų partijų gretose. Todėl yra dvi išeitys – arba burti partiją aplink vieną žmogų – lyderį, kur kiti nariai atliktų tik epizodinį vaidmenį, arba burti interesų grupę ir kviesti prisijungti panašių interesų turinčius, bet jau kažkur veikiančius aktyvius žmones.
A. Zuokas elgiasi pagal antrąjį scenarijų, be to, jo dėka į politiką įvesta daug „įžymybių“, sporto ir kultūros žvaigždžių. Galima tikėtis, kad iki rinkimų „Taip“ sugebės prikalbinti ir daugiau politikų, kurie yra pakankamai garsūs ir aktyvūs skirtinguose Lietuvos regionuose. Tokiu būdu A. Zuokas bando savo judėjimui išauginti „raumenis“, kad jis galėtų dalyvauti nacionalinėje politikoje. Nes kol kas, nepaisant A. Zuoko žinomumo, jis išlieka tik regioninio – Vilniaus – lyderiu“, – pastebi jis.
Todėl „Vieningo Kauno“ prisijungimas, yra, anot M. Ulozo dėsningas žingsnis, tačiau apnuoginantis abiejų judėjimų interesus bei „ideologiją“. „Kad ir kaip bandytų judėjimas „Taip“ vynioti savo idėjas į krikščioniško atsakingo liberalizmo vatą, tačiau akivaizdu, kad jie atstovauja verslo interesams“, – teigia politologas.
