Vienas iš konservatorių siūlymų, kaip padengti biudžeto minusą – sustabdyti pervedimus į antrosios pakopos pensijų fondus.Privatūs pensijų fondai dėl mažinamų pervedimų jau yra nukentėję du kartus. Jeigu pervedimus pavyks sustabdyti išvis, ekspertų teigimu, tai reikš fondų žlugimą. Tiesa, Vyriausybė buvo parengusi planą, ką daryti su pensijų fondais, permetant daugiau rizikos patiems jų dalyviams. Vis dėlto iki svarstymo prieita nebuvo.
Gruodžio 8 dieną prieš posėdį tvyrojo šventinė nuotaika – tądien 55 metų jubiliejų šventė Premjeras Andrius Kubilius. Vis dėlto, pasibaigus sveikinimams, reikalai pašlijo – valdančiosios koalicijos partneriai ėmė aiškintis santykius ir pasipiktinę liberalai nutraukė posėdį.
Anot jų, darbotvarkėje paslaptingai atsirado įstatymo projektas, pagal kurį nuo sausio „Sodra“ visiškai nebepervestų įmokų į antrosios pakopos privačius pensijų fondus. Liberalų ir centro sąjungos pirmininko Algio Čapliko teigimu, paskubomis ir paslapčia buvo nuspręsta likviduoti privačius pensijų fondus. Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis taip pat tikino, kad nei Vyriausybėje, nei koalicijos pasitarimuose apie tokį sprendimą kalbėta nebuvo.
Kol kas liberalai nuraminti – šis klausimas iš darbotvarkės išimtas. Vis dėlto, jei konservatoriams pavyks įkalbinti opozicijoje esančius socialdemokratus, jis gali būti grąžintas. Sustabdžiusi pervedimus į privačius pensijų fondus Vyriausybė sutaupytų apie 250 milijonų litų.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė pabrėžė, kad pervedimai į privačius pensijų fondus būtų sustabdyti tik laikinai.
„Noriu akcentuoti, kad tai turėtų būti tiktai laikinasis įstatymas, kuris galiotų vienerius metus“, – teigė I. Degutienė.
Liberalų poziciją remia Laisvosios rinkos institutas. Jis primena, kad Vyriausybė per pastaruosius trejus metus jau du kartus apkarpė šiuos pervedimus.
„Buvo pažadėta, kad nuo 2011 metų pervedimai bus atstatyti, tačiau artėjant 2011 metams, įstatymas buvo pakeistas, o pažadai – neištesėti. Vienoms socialinėms grupėms pažadai tesimi, o būsimiems pensininkams – ne. Jų padėtis tik dar labiau bloginama – siūloma nacionalizuoti jų pensijų kaupimą. Žinoma, pinigai tuose fonduose lieka, niekas iš ten jų nepaims, tačiau valstybė buvo pasižadėjusi leisti žmonėms dalį savo „Sodros“ įmokų nukreipti į jų asmenines sąskaitas pensijų fonduose. Tai, kad jau trečius metus tie pinigai nėra kaupiami pensijų fonduose reiškia, jog tie pinigai buvo nacionalizuoti, o dabar siūloma šio nacionalizavimo apimtis tik dar labiau padidinti“, – LTV „Savaitei“ aiškino Laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva.
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos nario Jono Dirginčiaus tvirtinimu, milijono ir 60 tūkstančių litų turtas, kauptas ateičiai, būtų išdalintas 760 tūkstančių pensininkų – mažesnei visuomenės grupei.
„Nematant perspektyvos, kaip tos įmokos galėtų būti atstatytos ir didėti, kyla atviras klausimas, ar yra prasmė tęsti pensijų fondų egzistavimą“, – teigė Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.
Už socialinius reikalus atsakingo parlamentinio komiteto vadovas Rimantas Dagys sakė gavęs investicinių fondų veiklą kontroliuojančių institucijų patikinimą, kad per krizę investicinė veikla – labai rizikinga, vargu ar apskritai galima tikėtis grąžos. Už privačiuose pensijų fonduose laikomus „Sodros“ mokesčių mokėtojų pinigus vis tiek garantuoja valstybė. Anot R. Dagio, Lietuvoje būtų galima taikyti tokį patį pensijų kaupimo modelį kaip ir Estijoje, kai riziką prisiima ir būsimasis pensininkas.
„Jeigu žmogus nori rizikuoti, jis pirmiausiai turėtų pats papildomai draustis toje sistemoje. Valstybė, skatindama šį procesą, jam tiek pat primokėtų, tačiau visų pirma tam tikrą riziką būtina prisiimti pačiam sau. O čia tikrai yra rizikinga. Jeigu fondas veiks teisingai – puiku, o jeigu ne – pinigai bus prarasti. Klausimas, kodėl turėtume rizikuoti valstybės socialinio draudimo mokesčio pinigais? Ši sistema tiesiog neefektyvi, nes tie fondai iš esmės tik ir laukia pinigų pervedimo, per daug nesirūpindami grąža. Dauguma privačių pensijų fondų priklauso skandinaviškiems bankams. Jų pinigai cirkuliuoja ne Lietuvoje“, – dėstė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys.
Siūlymas iki nulio sumažinti atskaitymus į privačius pensijų fondus parengtas anksčiau, bet pateiktas tik svarstant kitų metų biudžetą. Jei valdžia nuspręs visiškai įšaldyti pervedimus iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus, būsimieji pensininkai grasina kreiptis į Konstitucinį teismą. Šio teismo vertinimo jau laukia anksčiau pateiktas skundas, kai Seimas nusprendė sumažinti „Sodros“ atskaitymus antrosios pakopos pensijoms nuo 5,5 iki 2 procentų.
Joana LAPĖNIENĖ, Asta KAŽUKAUSKIENĖ
