Tai pirmasis Joe Bideno ir Vladimiro Putino susitikimas, kai sausį 78-erių politikos mohikanas prisiekė ant Kapitolijaus laiptų ir tapo 46-uoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu.
Lyderiai susitiko Šveicarijoje, XVIII amžių menančioje viloje, pro kurios langus atsiveria vaizdas į Ženevos ežerą. Ženeva jau tapo simboline didžiųjų supergalių lyderių susitikimo vieta. Čia 1985 metais Šveicarijoje susitiko Ronaldas Reaganas ir Michailas Gorbačiovas ir sutarė sumažinti savo branduolinių ginklų arsenalą.
Tai ne pirmasis V. Putino ir J. Bideno susitikimas apskritai. Jie susitiko ir anksčiau, kai J. Bidenas ėjo viceprezidento pareigas Baracko Obamos administracijoje. J. Bidenas viename interviu pasakojo, kad juodu su V. Putinu sėdėjo Rusijos vadovo kabinete ir J. Bidenas tarė: „Pone prezidente, aš žvelgiu jums į akis ir matau, kad jūs neturite sielos“.
„Mes vienas kitą suprantame“, – taip, anot J. Bideno, tuomet jam atsakė V. Putinas.
Kovo mėnesį pasirodžiusiame interviu, J. Bidenas, paklaustas, ar V. Putinas yra žudikas, atsakė: „Mhm, taip“.
„Kainą, kurią jis turės sumokėti, jūs pamatysite netrukus“, – pareiškė jis.
Ar tokia J. Bideno retorika paveiks jo susitikimą su V. Putinu?
„Kaip Putinui pasirodys“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė.
Jos teigimu, Rusijos prezidentas J. Bideno pareiškimą nuleido juokais, sakydamas, kad tai amerikietiškas standartas, atėjęs iš Holivudo filmų.
Kels kišimosi į rinkimus klausimą
„Bendrai Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiai yra labai prastoje būklėje ir, ko gero, jie dar šiek eskalavosi, su tam tikra intencija iš Rusijos pusės, susikalti tam tikrus kuoliukus deryboms.
Aišku, kad nuo tų pirminių taškų, derybinių linijų reikės pajudėti atgal, kad tas judesys nebūtų labai tolimas nuo pirminių pozicijų. Tai tokios griežtos linijos brėžiamos. Tai, ką matome, yra pasirengimas deryboms“, – tikino M. Šešelgytė.
Pasak jos, lyderiai turi visą puokštę įvairių klausimų, kuriuos turės aptarti. Vienas svarbiausių klausimų – Rusijos kišimasis į Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus.
„Prezidentas Bidenas akcentavo ne vieną kartą, kad šitas klausimas bus vienas svarbiausių, jis jį užduos ir lauks atsakymų. Čia, ko gero, bus labai svarbus momentas“, – tvirtino VU TSPMI direktorė.
Palies ir Ukrainą bei Baltarusiją
Antras svarbus klausimas, anot M. Šešelgytės, kuris aktualus abiem prezidentams – ginkluotės kontrolės klausimas.
„Nepaisant to, kad šalys nesutaria, yra konfliktiški santykiai, reikalingas tam tikras stabilumas, jis yra reikalingas tiek vienai, tiek kitai pusei. Šie klausimai tikrai bus keliami ir čia tikimasi tam tikro bendradarbiavimo. Ką ir amerikiečiai sako, kad nepaisant to, kad su Rusija yra daugybė nesutarimų, vis dėlto, yra klausimai, kurių be bendro veiksmo, bendro darbo išspręsti – negalima“, – teigė M. Šešelgytė.
Pašnekovė neatmetė galimybės, kad J. Bidenas su V. Putinu aptars ir Ukrainos klausimą.
„Tai yra svarbu ir Jungtinės Amerikos Valstijos išreiškė ne kartą savo poziciją, kad Ukrainos klausimo sprendimas yra vienas iš jų prioritetų. Koks bus sprendimas, koks bus susitarimas šiandien, ko gero, yra sunku prognozuoti, bet, kad jis bus keliamas, tai tikrai taip“, – įsitikinusi M. Šešelgytė.
Jos teigimu, greta Ukrainos bus keliamas klausimas ir dėl padėties Baltarusijoje.
Bidenas gali nusileisti
VU TSPMI direktorė mano, kad J. Bidenas kels V. Putinui ir klausimus, kurie palies žmogaus teisių padėtį Rusijoje.
„Vienų klausimų sprendime bus pasistūmėjama labiau link amerikietiškos pozicijos, kitų klausimų Rusija neleis tiek pastumti link amerikietiškų interesų.
Diskusija vyksta apie tai, kad yra šiokia tokia baimė, kad dėl užsienio politikos klausimų gal pavyks šiaip ar taip susitarti, bet gali būti taip, kad bus padarytos nuolaidos dėl vidaus politikos klausimų – opozicijos, žmogaus teisių.
Tai, vėlgi, nebūtų labai geras sprendimas, nes dar labiau įšaldytų režimo griežtą, žiaurų elgesį ir tai būtų labai bloga žinutė vidaus visuomenei Rusijoje“, – sakė M. Šešelgytė.
Visgi, ji siūlė nepamiršti, kad J. Bideno administracijos atstovai nuolat kartoja, kad žmogaus teisių klausimas bus keliamas susitikimo metu.
„Klausimas, kiek jis bus keliamas ir kiek galima tikėtis sprendimo“, – svarstė M. Šešelgytė.
Bidenas vykdys naują resetą?
Viloje prie Ženevos ežero viešės ne tik prezidentai, bet ir šalių diplomatijos šefai – Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
2009 m. S. Lavrovas toje pačioje Ženevoje susitiko su A. Blinkeno pirmtake Hillary Clinton, kuri kolegai iš Rusijos įteikė simbolinę geltoną dėžutę su raudonu „perkrovimu“ mygtuku.
Ši dovana turėjo simbolizuoti naują santykių su Rusija perkrovimo politiką, kurią pirmosios savo kadencijos pradžioje į priekį stūmė tiek B. Obama, tiek J. Bidenas, tiek administracijoje taip pat dirbęs A. Blinkenas.
Vėliau vadinamasis resetas Vašingtone pripažintas fiasko, o dar rinkimų kampanijos metu skambėjusi retorika sufleravo, kad Bideno administracija Rusiją pirmiausia pasitiks su bizūnu, o ne saldainiu.
„Noriu greitai pasakyti, kad prezidentas Bidenas stotų į konfrontaciją su ponu Putinu dėl jo agresijos, o ne skatintų ją“, – taip A. Blinkenas kalbėjo vienoje televizijoje dar prieš J. Bidenui laimint rinkimus.
Ir nors J. Bideno ir jo komandos retorika atrodė arši Rusijos atžvilgiu, vienas naujosios administracijos veiksmas kilstelėjo ne vieną antakį mūsų regione. Jungtinės Valstijos atsisakė „Nord Stream 2“ dujotiekiui, kurį ekspertai vadina ne energetiniu, o geopolitiniu Kremliaus projektu didinti įtaką Europoje.
Ar šis atsitraukimas gali reikšti naują santykių su Rusija perkrovimo politiką?
Santykių atšilimas – misija (ne)įmanoma
„Aš nežiūrėčiau taip dramatiškai. Nordstrymas yra tik vienas iš elementų paspaudimų Rusijos. Jei yra taikomos kitos priemonės, galbūt šito ir galima atsisakyti.
Amerikiečių atsitraukimas šiuo klausimu nelabai susijęs su bendra Amerikos politika Rusijos klausimu, bet labiau susiję su Amerikos politika europiečių sąjungininku klausimu. Žingsnis buvo padarytas veikiau dėl Vokietijos, negu dėl Rusijos, sakant, kad tai Vokietijos reikalas, o ne Jungtinių Amerikos Valstijų“, – aiškino M. Šešelgytė.
Apie tai, kad Jungtinių Valstijų žingsnis dėl „Nord Stream 2“ sankcijų yra labiau skirtas Vokietijai, o ne Rusijai, naujienų portalui tv3.lt duotame interviu tvirtino ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
„Kaip aiškinti „Nord Stream 2“ momentą, aš dar jį bandau aiškinti, kad jei kalbi su Vokietija jėgos kalba iš Vašingtono, 95 proc. vokiečių pradeda tavęs nekęsti. Kai nuvažiuodavau į Vokietiją ir suprasdavau, kad Putinas yra populiaresnis už Trumpą... Ok, aš turiu atskirąją nuomonę apie Trumpą, bet kad Putinas būtų populiaresnis, čia jau kažkokie kognityviniai rimti pokyčiai.
Bet vokiečiai mėgsta dialogo kalbą. Kaip pasakė vienas įtakingas žmogus Valstybės departamente, Vašingtonas suteikia progą Berlynui pačiam parodyti lyderystę, tikintis, kad naujasis Berlynas, kuriame tikėtina, kad nebus išvengta jokios koalicijos, kad nebūtų žaliųjų, padarytų sprendimą patys, o ne prievartaujami amerikiečių“, – samprotavo Ž. Pavilionis.
M. Šešelgytė nemano, kad šis Jungtinių Valstijų žingsnis gali signalizuoti kokį nors santykių su Kremliumi atšilimą.
„Santykių atšilimas šiuo metu nelabai įmanomas. Vien jau dėl tokios priežasties, kad Rusijai tai yra nenaudinga. Tas santykių priešinimas su Vakarais, ypač su Jungtinėmis Valstijomis, yra labai svarbus prieš vyksiančius rinkimus rudenį, siekiant mobilizuoti visuomenę, nukreipti jų akis nuo vidaus problemų ir sutvirtintų jų pasipriešinimą, kovą prieš blogus Vakarus ir Jungtines Amerikos Valstijas.
Tokio atšilimo galimybių nesimato, sakyčiau, bus tam tikro bendradarbiavimo ginklų kontrolės srityje, šiuo metu pasaulis atsigauna nuo pandemijos, bet yra dar daug valstybių, kurios yra skurdžios, negali vakcinuoti savo visuomenių, tai, ko gero, šis klausimas taip pat bus vienas iš klausimų.
Tokiais klausimais bendradarbiavimas gal ir įmanomas, bet visa kita eilė klausimų, susijusių su Ukraina, Baltarusija, kišimusi [į rinkimus], Kinija... Interesai per daug skirtingi, kad būtų įmanomas kažkoks bendras darbas ir bendras požiūris“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Visa „Dienos pjūvio“ laida – vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio pradžioje.
