„Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės atsisakymas vykti į kitą savaitę Varšuvoje planuojamą Lenkijos ir Baltijos šalių prezidentų susitikimą – Rusijos diplomatijos ir specialiųjų tarnybų pergalė, su kuria ir sveikinu“, – sako Lietuvos ir Lenkijos santykius komentuojantis apžvalgininkas Vitalijus Karakorskis.
Pasak V. Karakorskio, tiek Lietuva, tiek Lenkija vis labiau bloškiamos į tragedija pasibaigusią tarpukario padėtį, kuomet kitos dvi Baltijos šalys bendradarbiavo su Lenkija, o Lietuva prieš pastarąją vienijosi su Rusija. „Lenkijos vadovas Bronislowas Komorowskis yra pastebėjęs, kad Lietuva ir Lenkija istoriškai kartu ir prarasdavo, ir atgaudavo nepriklausomybę. Tad situacija labai liūdna“, – aiškino jis.
V. Karakorskis teigė, kad Rusijos diplomatija ir specialiosios tarnybos tokiai situacija kurti naudoja įvairius svertus. „Ar tai buvo tokie Lietuvos politikai, kaip Voldemaras Tomaševskis (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, – Balsas.lt), ar Lietuvos tautininkai, su ponu Gintaru Songaila priešakyje – čia jau atskiras klausimas, – sakė jis, pridurdamas, kad ir Lenkijoje Kremlius bei Lubianka surado atitinkamos pakraipos entuziastų.
„Susitikimas Lenkijoje – ne tik susitikimas su Lenkijos vadovu, bet ir Baltijos valstybių vadovų susitikimas. Kas naudingiausia Lietuvos užsienio politikai – stengtis išlaikyti kiek galima bendresnę poziciją tarp Baltijos šalių <...> Manau, kad reikėtų vykti į Lenkiją, nes ten gali būti kalbama kur kas platesniais klausimais, nei tie, kurie kelia įtampą tarp Varšuvos ir Vilniaus. Be to, kyla klausimas – jei bus įvarytas pleištas tarp Lenkijos ir Baltijos šalių – kam tai gali būti naudinga?“
Politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas portalui Balsas.lt taip pat pabrėžė, kad Baltijos šalių ir Lenkijos santykių bloginimas gali būti naudingas kitoms valstybėms, visų pirma – Rusijai, ir tikrai nenaudinga Lietuvai.
Pasak A. Medalinsko, Lietuvos diplomatijai labai svarbu stengtis išsaugoti Baltijos šalių vienybę ir siekti paaiškinti savo poziciją. „Lietuvai labai svarbu savo partneriams ir Baltijos regione, ir Europos Sąjungoje išaiškinti, kad dėl santykiuose kylančių įtampų Lietuvos kaltės yra mažiausiai“, – akcentavo apžvalgininkas. Jo teigimu, neigiamų tarpukario „tradicijų“ santykių gaivinimui pasitarnauja kai kurie Varšuvos politikų partneriai Lietuvoje. Konkrečiai jis paminėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos suorganizuotą eiseną, protestuojant prieš partijai nepatinkančias Švietimo įstatymo nuostatas. A. Medalinskas priminė, kad eisena surengta kovo 17 d., žinant, kad ši data sutampa su 1938 metų Lenkijos ultimatumu Lietuvai dėl diplomatinių santykių užmezgimo ir Vilniaus.
Priešingai nei D. Grybauskaitė, Latvijos ir Estijos prezidentai Lenkijos vadovo Bronislawo Komorowskio (Bronislavo Komorovskio) iniciatyvą priėmė. Prezidentės patarėja Daiva Ulbinatė tokį sprendimą žurnalistams paaiškino labai lakoniškai – esą vizitas „nebuvęs numatytas“. Ji taip pat sakė, kad apie numatomą aptarti NATO viršūnių susitikimą Čikagoje prezidentė jau yra kalbėjusi su Lenkijos vadovu. D. Grybauskaitė esą turi ir iš diplomatų gautą informaciją, neva Varšuva galinti blokuoti oro policijos misiją Baltijos valstybėse.
Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaraisiais metais tik prastėjo neva dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.
