Šiaulių apskrityje suskaičiuoti devyni asmenys, kurių gyvenamieji būstai verti daugiau nei vieno milijono litų. Nuo sausio 1 dienos už tokį nekilnojamąjį turtą mokamas vieno procento metinis mokestis. Specialistai įsitikinę, kad iš mokesčio biudžetui nubyrės tik grašiai, o supriešinimo visuomenėje bus daugiau. Dėl mokesčio nerimauja dvarus atkūrę jų savininkai.
Apmokestinta viskas
Nuo sausio 1 dienos nekilnojamojo turto mokesčiais apkrautas ne tik komercinis, bet ir gyvenamosios paskirties turtas, viršijantis milijoną litų. Jis apmokestinamas 1 procento tarifu.
Mokestis taikomas fizinio asmens ir jo šeimos narių (sutuoktinių ir nepilnamečių vaikų) turimam turtui. Dabar apmokestintas viskas nekilnojamasis turtas: gyvenamieji namai, sodo namai, garažai, fermos, šiltnamiai, poilsio, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės paskirties, žuvininkystės ir inžineriniai statiniai. Turto vertė sumuojama.
Mokesčio išvengia turtas iki milijono litų arba tas turtas, kuriam yra nustatytos lengvatos. Jos yra siejamos su turto savybėmis. Pavyzdžiui, nuo mokesčio atleidžiamas žemės ūkiui, švietimo ar kūrybinei veiklai naudojamas turtas.
Vyriausybė, teikdama tokį mokesčių pakeitimą, apskaičiavo, kad iš mokesčio biudžetas per metus pasipildys bent 17 milijonų litų.
Naudos užpernykščius žemėlapius
VĮ Registrų centro duomenimis, Šiaulių apskrityje yra devyni vieno milijono litų ir daugiau verti nekilnojamojo turto objektai. Bendra jų vertė – 23 milijonai 653 tūkstančiai litų. Lietuvoje suskaičiuotas 741 gyvenamasis namas, kainuojantis daugiau nei milijoną litų.
Aidas Petrošius, Registrų centro atstovas spaudai, primena, kad turimi duomenys apie turtą yra gana tikslūs, tačiau nėra garantijos, kad „prabangos“ mokestį mokės visi milijoninį turtą turintys asmenys. Dar bus tikslinama, ar turtas nėra padalintas keliems savininkams.
A. Petrošiaus teigimu, savininkai dažnai apie turto būklę nepraneša Registrų centrui: „Mes renkame informaciją apie visus įvykusius pardavimo sandorius. Kiekvienais metais yra sudaromi nauji verčių žemėlapiai. Savininkai turėtų informuoti mus apie staigius objektų vertės pakitimus. Pavyzdžiui, kilus gaisrui.“
Minėti žemėlapiai sudaromi per kelis mėnesius. Nuo liepos jie paprastai kabo Registrų centre, kur žmonės gali pareikšti savo pastabas ir taip prisidėti prie žemėlapio kūrimo. Lapkričio mėnesį žemėlapiai būna baigti.
„Milijonieriams“ įsigaliojęs nekilnojamojo turto mokestis bus skaičiuojamas pagal 2011 metų sausio 1 dieną įsigaliojusius verčių žemėlapius. Tai reiškia, kad objektų vertės skaičiuojamos pagal 2010 metų vertinimus, kurie dėl finansinės krizės buvo šiek tiek mažesni nei pernykščiai.
Dvarininkai gyvena laukimu
Nekilnojamojo turto mokestis palies ir kai kurių privačių dvarų savininkus. Joniškio rajono Jakiškių dvaro savininkė Meilė Zaleckienė tikino, kad jos dvaras toli gražu milijono litų nevertas, tačiau neparduotų ir už kelis milijonus. Į dvarą jau teko investuoti kone pusę milijono: pakeisti stogą, restauruoti kai kuriuos pastato fragmentus.
Asmeninėmis lėšomis atkurto Varputėnų (Šiaulių rajonas) dvaro savininkas Antanas Griškevičius neslepia susirūpinimo ir laukia žinių iš mokesčių inspekcijos. Dvaras, tikėtina, vertas ne vieno milijono. Dvaras yra parduodamas. Savininkas už jį prašo per 12 milijonų litų.
„Ką padarysi. Jei reikės, paremsiu mokesčiais Lietuvą“, – teigė A. Griškevičius.
Užvenčio (Kelmės rajonas) dvaro savininkas Alvydas Knyzelis mano, kad mokesčių naujovės jo neturėtų paliesti, nes dvaras priklauso įmonei. Turto mokesčiai jau yra mokami.
Gali padaugėti skyrybų
Specialistai įtaria, kad gali padaugėti skyrybų dėl ekonominių sumetimų. Taip pat tikėtina, jog bus manipuliuojama turto verte – bus stengiamasi jį įvertinti kuo pigiau.
Registrų centro atstovas spaudai A. Petrošius akcentavo, kad jų vertinimas geras tuo, kad niekam nereikia duoti kyšio. Duomenys laikomi teisingi, kol jie nėra oficialiai pakeisti. Jei savininkas pareikš, kad jo turtas nėra tiek vertas, jis turės tai įrodyti.
„Vidutinė rinkos vertė nustatoma pakankamai tiksliai pagal seniai pasaulyje taikomas formules. Labiau kreipiamas dėmesys ne į skelbimuose nurodytas kainas, o į realių sandorių sumas. Tiesa, vietinis vertinimas, kai objektą savo akimis apžiūri turto vertintojas, gali būti tikslesnis, nei mūsų“, – pripažino A. Petrošius.
Kartelė – per aukštai
Linas Juozaitis, nekilnojamojo turto bendrovės Vakarų Lietuvos regiono vadovas, sako, kad milijono vertės namo dar neteko parduoti: „Nebent prieš penkerius metus tokių buvo“.
Nekilnojamojo turto specialistas akcentavo, kad vidutinė rinkos vertė – sunkiai nuspėjama. Jei pastatas vertas 300 tūkstančių litų, dar nereiškia, kad jį įmanoma parduoti už 200 tūkstančių. „Galima sakyti, kad didelis namas yra vertingesnis, tačiau šiais laikais mažesni ir ekonomiškesni gali būti brangesni“, – sakė L. Juozaitis.
Jis tvirtina, kad dabar Šiauliuose ir aplink juos brangiausias parduodamas būstas gali kainuoti apie 500 tūkstančių litų: „Naujasis nekilnojamojo turto įstatymas paliestų daug daugiau žmonių, jei kartelė butų nuleista iki pusės milijono.“
Knaisiojamasi smulkmenose
Romualdas Liubinskas, nekilnojamojo turto įmonės savininkas, mano, jog protingiausia būtų apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą 0,1-0,2 procento tarifu: „Vienas procentas – per daug. Įstatymas liečia labai siaurą žmonių ratą ir yra socialiai neteisingas. Kuo prastesnis 900 tūkstančių litų vertas namas už tą, kuris kainuoja milijoną?“.
Specialistas pastebi, jog paliekama galimybių mokesčio nemokėti: „Pasidalins turtą į kelias dalis, atiduos tėvams pensininkams...“
R. Liubinskas įsitikinęs, kad dabar šalies valdžia knaisiojasi smulkmenose ir renka grašius: „Karpo švietimo, kultūros lėšas, kanceliarines išlaidas. Jei būčiau ministras pirmininkas, taupyčiau ten, kur yra didžiausios išlaidos – viešuosiuose pirkimuose. Juk valstybė viską perka ir už paslaugas moka brangiausiai. Štai kur milijardai. Nereikėtų net „šešėlio“ vaikytis“.
Įmonės savininkas akcentuoja, kad įstatymas iš pradžių turi būti teisingas ir logiškas: „Šūktelėjo, pritarė ir jau turime. Iš patirties žinau – kuo turtingesnis, tuo labiau taupo. Keista dar tai, jog tokį įstatymą patvirtino konservatoriai, turintys ginti stambųjį kapitalą, o ne socialistai“.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
